Lietuvos vizija? Jos ieškoti turi visi 3 milijonai

Konferencija „Lietuvos proveržis“
Konferencija „Lietuvos proveržis“
  © Robertas Dačkus

Kuo gali būti naudingas kiekvienas lietuvis, ieškodamas šalies sėkmės formulės? Kaip sudaryti būtiniausių vertybių sąrašą ir paversti visuomenę kūrybine jėga? Atsakymų į šiuos klausimus strategijos „Lietuva 2030“ rengimo išvakarėse ieškojo jos kūrėjai, politikai, aktyvūs visuomenės veikėjai.

Jei išdrįstume

„Jei išdrįstume ištarti idėją, galbūt ir idiotišką...“ „Visuomenė yra mūsų pačių asmenybės dalis.“ „Didžiausi darbai prasideda tada, kai žmones sieja bendra svajonė.“ „Kai žmonės supras, ką reiškia būti kilniadvasiais, galėsime kalbėti apie visuomenės susiliejimą.“ Trumpametražio Romualdo Lavrynovičiaus ir Vadimo Sazoniko filmo „Vertybės“ herojai sufleruoja, kad mūsų šalies konkurencingumą lems bendros pastangos.

„Bendras tikslas turi būti „pavaryti“ pasauliniu mastu. Ir nesvarbu, ar esi architektas, ar sportininkas, ar valdininkas“, – prieš kamerą išdėsto atlikėjas Tomas Sinickis.

Strategijos „Lietuva 2030“ kūrėjai mano, kad reikėtų vengti jos užsigulėjimo ministerijų kabinetuose, o į viešąją politiką integruoti žmonių pasiūlytas idėjas. Tačiau jos rengimas prasidėjo nuo diskusijos apie bendras vertybes – derinant jas, kol kas kyla nemažai ginčų.

Neužsigulės ministrų kabinetuose

„Lietuvai reikia ne vien krizės valdymo ir ekonominio gaivinimo strategijos, bet ir susitarimo, kaip šalis atrodys po dvidešimties metų, kaip geriausia pasinaudoti situacija ir tapti valstybe, apie kokią svajojame, – sakė Ministro pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento vadovė Jurgita Šiugždinienė. – Turime labai ribotus resursus, bet tokios strategijos atsiradimas leistų sutelkti jau turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ties tam tikrais esminiais prioritetais. Jei pasidairytume po Europos šalis, pamatytume, kad visos, esančios pirmajame penketuke, savo metu parengė pažangos strategijas.“

Parengusi nemažai mokslinių straipsnių įvairiais viešojo valdymo klausimais J. Šiugždinienė pabrėžė, kad reikalinga tokia strategija, kuri nesikeistų atėjus naujai vyriausybei, ir konkretus jos įgyvendinimo mechanizmas. Į procesą reikėtų įtraukti ir akademinę bendruomenę, aktyvią visuomenę, verslininkus.

„Turime daugiau nei 200 įvairių strategijų, kurias sudėtinga įgyvendinti, todėl pasiūlytos naujos gairės. Viskas turi būti nukreipta į rezultatą, o ne į priemonių jam pasiekti kontrolę. Lietuva taip pat turi ilgalaikę raidos strategiją, parengtą 2002 metais, tačiau ją reikia atnaujinti.

Būsimoje strategijoje bus išskirti prioritetai, numatantys Lietuvos konkurencinį pranašumą, šis vizijos dokumentas bus trumpas – tai nėra vyriausybės, tai turėtų būti Lietuvos strategija. Siekiame, kad visuomenė kuo labiau įsitrauktų į diskusijas. Mums reikia degančių akių, pozityvios energijos“, – ragino viena strategijos autorių.

Vertybės – kaip daugybos lentelė

Iškilus poreikiui tartis dėl bendrų svarbių visiems lietuviams vertybių, naujos strategijos kūrėjai neketina prašyti moralinių autoritetų sudarinėti vertybių sąrašėlius ir juos teikti žmonėms kaip pavyzdį. Pamatinės vertybės bendros visiems, ir veikiant kaip stipriai maždaug trijų milijonų komandai galima jų pagrindu išmąstyti daugybę novatoriškų sprendimų.

„Reikia, kad kiekvienas jaustųsi dokumento savininku, kad būtų atsisakyta hierarchijos principo. Tačiau... Pakelkite rankas tie, kurie mano, kad dėl vertybių įmanoma susitarti. Žmogus turi savo žinojimo teoriją, ir dažnai ji pagrįsta asmeninėmis vertybėmis, todėl gaudamas naujos informacijos, jis ją per savo žinojimą ir vertybes perleidžia ir atmeta arba priima. Mūsų darbo grupė taip pat daug diskutavo dėl vertybių bendrumo, kiekvienas formavome savo žinojimo teorijas, nes, kai pradedi galvoti, ko reikia Lietuvai, į galvą pirmiausia šauna lozungai.

Net ir sutarus dėl vertybių, kyla problemų: pavyzdžiui, niekas neprieštaravo, kad centrinė vertybė yra šeima, bet išsiskyrė tradicinis ir netradicinis požiūriai į ją“, – strategijos pamatų dėjimą prisiminė asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris.

Ieškodami bendrumų, pradinės grupės nariai griebėsi ir kūrybinių sprendimų: vieną dieną spaudos kioske supirko visus tos dienos laikraščius ir dailininkams davė užduotį – ištyrinėjus juose esančius pranešimus, nupiešti du Lietuvos vaizdus: šviesųjį ir tamsųjį.

„Kai pamatai visą sieną, nukabinėtą „Olialia“ mergytėmis, žiniomis apie nužudymus, duodi sau klausimą, kokios yra mūsų tikros vertybės. Vis dėlto tuose pačiuose laikraščiuose radome ir gerų bei gražių dalykų“, – pasakojo E. Leichteris, pridūręs, kad strategijai baigti prireiks nemažai laiko – derindami bendrų vertybių klausimą, penkiolika žmonių užtruko tris mėnesius, todėl trijų milijonų bendro sutarimo teks paieškoti ilgiau.

Tuo tarpu pilietinio judėjimo „Aš Lietuvai“ iniciatorius Tomas Girdzijauskas mano, kad, norint pasiekti vieningą suvokimą, užtenka turėti vieną bendrų vertybių rinkinį. Papročiai, pagarba tėvams, senoliams, vyresniesiems, autoritetams ir protėviams – be šių pozicijų neįmanoma tokia sąvoka kaip tėvynė, nes ji kyla iš pagarbos tėvams ir protėviams. Visuomenei būtinos ir meilės, rūpestingumo, aukojimosi dėl kitų sampratos.

„Šiuo metu pasaulis turi vienintelę bendrą problemą – vienos etikos suradimą. Kiekviena valstybė sau atrodo šventa ir tobula lokaliai, o globalioje erdvėje jos tampa tarsi mažais vaikais, bandančiais vertybes pritempti prie savo suvokimo.

Lietuvoje tvyro nuomonė, kad neįmanoma susitarti dėl vertybių, bet jos yra tarsi daugybos lentelė, su kuria neįmanoma susitarti – absoliučias vertybes reikia žinoti, o ne tartis dėl jų“, – sakė T. Girdzijauskas.

Šiuo metu už populiariausias jau pasiūlytas idėjas balsuoti arba pateikti savo konkurencingos ir darnios Lietuvos vizijas gali visi piliečiai, apsilankę judėjimo „Aš Lietuvai“ svetainėje.

Pateikiame keletą svetainės lankytojų jau pasiūlytų minčių:

Konstitucijos tobulinimas/perrašymas Vikipedijos būdu;

Kurti naujos kartos Didelės šeimos koncepciją;

Įvesti paprotį, kad vienišus vaikus pasiimtų globoti giminės – net idėjos apie vaikų namus neturi būti;

Lietuviams pasidauginti iki 75 000 000 žmonių (tiek Lietuvoje gali tilpti gyventojų);

Baltijos šalis paversti unikaliu organinio-ekologinio maisto eksporto regionu;

1000 protų uždaryti po raktu (konklava), kol atras 10 svarbiausių Lietuvos ateities sprendimų;

Internetinis vaikų darželis (stebėti darželį interneto erdvėje);

Visiems lietuviams masiškai grįžti prie tikro natūralaus sveiko maisto;

Įvesti darbo etiką, kokia yra Japonijoje;

Įsteigti augalų banką;

Draugiškumo diena – jos metu visi su visais sveikinasi, lyg būtų seni geri draugai, kad Lietuva taptų draugiškiausia pasaulyje;

Lietuvių kalbos klasė internete ir specialiame palydoviniame televizijos kanale (visiems pasaulio, užsienio lietuviams);

Masinės liaudies mokyklos (realios arba televizinės) kaimo žmonių švietimui;

Įvesti reguliarius kaimynų bendravimo ritualus kartą per savaitę (kaip Suomijoje);

Aktyviau dalyvauti pasauliniuose naujos kartos komercinės kosmonautikos projektuose (iš dalies tai jau daroma);

Vyrams susivienyti ir atkurti tikro vyriškumo ir tėvystės savybes.

Lietuvos vizija? Jos ieškoti turi visi 3 milijonai

Konferencija „Lietuvos proveržis“
+1