Grina: Lietuvai pavojingiausios „ekonominės pakraipos“ grėsmės

G. Grina
G. Grina
  © Robertas Dačkus

Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui svarstyti teikiamo kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus postą pulkininko leitenanto Gedimino Grinos nuomone, dabar Lietuvai pavojingiausios „ekonominės pakraipos“ grėsmės. Tai jis pareiškė ketvirtadienį prisistatydamas Seimui. Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti G. Grinos kandidatūrą į VSD vadovus. Artimiausiu metu su kandidatu susitikinės Seimo frakcijos.

Prisistatydamas Seimui, G. Grina tikino, kad, jei jam būtų suteiktas Seimo pasitikėjimo kreditas ir jis taptų VSD vadovu, pirmiausia kreiptų dėmesį į tai, kad VSD darbuotojai atsisakytų minties, jog jie yra sprendimų vykdytojai, o ne priėmėjai. Tuo įtikinti dabartinius VSD darbuotojus, G. Grinos nuomone, bus asmeninis iššūkis naujam vadovui, jei jo kandidatūrai Seimas pritars.

„VSD nėra nacionalinio saugumo politiką formuojanti institucija. VSD turėtų vykdyti valstybės vadovų ir institucijų pavedimus. Tai yra viena iš neišspręstų VSD problemų. Informacijos teikėjo ir sprendimo priėmėjo santykis. Informacijos teikėjas privalo įsisavinti, kad ne jis yra sprendimų priėmėjas, bet atvirkščiai. Šio santykio nebuvimas arba neteisingo balanso nustatymas, mano manymu, lėmė tokių visuomenėje cirkuliuojančių terminų, kaip „politikavimas“ ir „politizavimas“ atsiradimą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Grina.

Sieks geležinės tvarkos

Todėl vos atėjęs dirbti į VSD G. Grina teigia peržiūrėsiantis, kokia ir kaip informacija buvo renkama, kaip ir kam ji buvo teikiama ir kaip surinkti duomenys yra saugomi departamente.

„Visuomenėje kylantys nesusipratimai dažniausiai susiję su nesankcionuotu informacijos atskleidimu. Tokio pobūdžio problema didžiąja dalimi susijusi ir su vidine drausme, griežtų kontrolės normų nebuvimu“, – įsitikinęs karininkas.

Anot jo, VSD būtina užtikrinti griežtesnę asmens duomenų apsaugą ir už bet kokius pažeidimus taikyti kuo griežtesnę atsakomybę nuo regioninio lygmens specialisto iki generalinio direktoriaus.

„VSD turi būti užtikrinta beveik geležinė tvarka ir drausmė dėl informacijos naudojimo ir apsaugos. Vadovas privalo kontroliuoti situaciją visoje institucijoje. Informacijos nutekėjimai yra netoleruotinas nusikaltimas“, – pareiškė G. Grina.

Problemų pateikti 12 pažymų Seimui nemato

G. Grina tvirtino, kad negali būti taip, kad tokia institucija, kaip VSD, pati nusimatytų darbus, juos dirba ir pats vertintų, ar gerai dirba. Todėl pulkininkas leitenantas pasisako už kuo griežtesnę parlamentinę VSD kontrolę. „Tai yra raktas atstatyti visuomenės ir politikų pasitikėjimą šia institucija“, – įsitikinęs kandidatas į VSD vadovus.

Atsakydamas į parlamentarų klausimus, G. Grina teigė, kad 12 pažymų klausimas gali būti išspręstas labai paprastai. Esą svarbiausia užtikrinti, kad teikiant pažymas nebūtų atskleisti asmens duomenys, kurie negali būti paviešinti.

Vertindamas pastaruoju metu viešumoje sklandančius pasiūlymus keisti VSD pavaldumą ir atskaitomybę bei užduočių formavimą departamentui perduoti vyriausybei G. Grina sakė, jog pritartų tokioms mintims.

„Tokios tarnybos paprastai dirba vykdomajai valdžiai. Kiek aš suprantu, Lietuvos sąlygomis, mūsų vykdomoji valdžia yra ir prezidento institutas, ir vyriausybė. Kiek man žinoma, tai, kas yra daroma dėl žvalgybos koordinavimo, turėtų padėti spręsti šias dilemas, nes tai yra koordinavimo klausimas“, – sakė jis.

Prezidentė džiaugiasi, kad Grina – kariškis

D. Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, kad VSD naujasis vadovas turėtų būti ne iš šios institucijos vidaus ir gerai išmanytų žvalgybos reikalus.

Pristatydamas G. Griną Seimui, jos vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius sakė, kad reikalavimas nepriklausyti VSD nėra susijęs su prezidentės nepasitikėjimu VSD pareigūnais, tačiau tai yra „prezidentės lūkesčiai, kad būtų rimtos pertvarkos VSD veikloje“.

„Prezidentė įsitikinusi, kad esminius ir efektyvius sprendimus gali priimti žmonės, kurie gali objektyviai iš šalies vertinti situaciją“, – sakė J. Markevičius.

Didžiausiais G. Grinos privalumais prezidentės patarėjas įvardijo jo patirtį tarptautinėje bendruomenėje ir priklausymą karinei tarnybai.

„Tai, kad kandidatas – kariškis, prezidentės vertinimu, yra taip pat privalumas. Ypač šiandieninėje situacijoje, kai siekiame įgyvendinti reformą ir atstatyti pasitikėjimą šita ypatinga tarnyba, tai, kad nesudarytų pagrindo spekuliacijoms dėl politikavimo ir politizavimo, vadovas turėtų būti kuo toliau nutolęs nuo politikos. Prezidentė vertina, kad visa G. Grinos karjera nepriklauso nuo politinės konjunktūros“, – iš Seimo tribūnos sakė J. Markevičius.

Prieš ateidamas dirbti į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, G. Grina 2001–2004 metais dirbo karo atašė Lietuvos ambasadoje JAV. Tuo metu JAV valdžia pulkininką leitenantą už jo nuopelnus, siekiant Lietuvos narystės NATO, labai vertino.

1990 metais G. Grina baigė fizikos mokslus Vilniaus universitete, o Krašto apsaugos sistemoje pradėjo dirbti 1992-aisiais. 2001–2004 metais G. Grina ėjo Lietuvos gynybos atašė JAV pareigas, vėliau buvo paskirtas į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, 2005 metais tapo departamento direktoriaus pavaduotoju, o 2009-aisiais laikinuoju jo vadovu.

VSD vadovo postas atsilaisvino pernai gruodį iš šių pareigų atsistatydinus Povilui Malakauskui. Prezidentės dekretu laikinai vadovauti VSD šiuo metu pavesta šios įstaigos vadovo pavaduotojui 39 metų Romualdui Vaišnorui.