Akimirkos iš pokario dipukų gyvenimo

Operos „Julius“ pagrindinius vaidmenis repetuoja O.Kolobovaitė ir T.Pavilionis. (C. Halkos nuotr.)
Operos „Julius“ pagrindinius vaidmenis repetuoja O.Kolobovaitė ir T.Pavilionis. (C. Halkos nuotr.)

Trečiasis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujoji operos akcija) šiandien Lietuvos rusų dramos teatre pradedamas dideliu veikalu - dviejų dalių opera „Julius“, pasakojančia apie dipukų gyvenimą.

Kūrinio muziką parašė dvidešimt aštuonerių lietuvių kilmės amerikietis Charlesas Halka. Pasiklausyti jaunojo muziko operos iš Jungtinių Valstijų atvyko jo mama, dvi tetos ir pusbroliai. Šiek tiek anksčiau į Lietuvą Ch.Halką atlydėjo dėdė Julius Jušinskas, kurio prisiminimais apie Antrojo pasaulinio karo Vokietiją ir grįstas operos veiksmas. „Juliaus“ libretą rašė ir operą režisavo jauna choreografė, šokėja, scenos menininkė Marija Simona Šimulynaitė, praėjusią savaitę paskelbta pretendente į šiųmetį „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimą. Muzikine veikalo dalimi užsiima ir operą diriguos Ričardas Šumila.

Dipukų istorija

Jungtinėse Valstijose, Hjustone (Teksaso valstija) gyvenantis jaunasis kompozitorius Ch.Halka opera „Julius“ siekė įamžinti savo senelio Juliaus Jušinsko šeimos istoriją. Kūrinio dėmesio centre - Jušinskų šeima, pokario metais iš Lietuvos pasitraukusi į Vokietiją. Pabėgėlių darbo stovykloje gyvenę kaip DP (angl. displaced persons - išvietinti asmenys) emigrantai, vadinamieji dipukai, puoselėjo viltį, kad Lietuva netrukus bus laisva ir jie galėsią grįžti namo. Aplinkybės lėmė kitaip - Jušinskams teko emigruoti į Jungtines Valstijas. Charleso senelis mirė 2004 metais, sulaukęs devyniasdešimt trejų. Operoje, pasak paties kompozitoriaus, šiek tiek dramatizuojant, atskleidžiama šeimos patirtis, bendravimas, vertybės. Veikalo kūrėjai sakė, kad pamatyti veikalą iš JAV atvyksta ne tik Jušinskai, bet ir nemažas būrys kitų DP emigrantų.

Arčiau senelio

„Daug operos melodijų ir harmonijų kilo iš lietuvių liaudies muzikos, o pagrindinės - grįstos tomis dainomis, kurias dainavo mano senelis Julius“, - LŽ sakė Ch.Halka. Jo giminaičiai išsaugojo garso įrašą, kuriame dainuoja vyriausiasis Jušinskas, o jaunasis kompozitorius girdėjęs senelį dainuojantį ir gyvai. „Ilgai laukti nereikėdavo - pakėlęs keletą taurelių, tuoj užtraukdavo dainą“, - juokdamasis prisiminė Charleso dėdė Julius. Lietuvių kalbos pramokęs tik prieš metus, jaunasis kompozitorius niekada neturėjo galimybės lietuviškai pasikalbėti su seneliu. Charlesas klausėsi savo giminaičių prisiminimų apie gyvenimą pabėgėlių stovykloje. „Su šia opera galiu būti arčiau savo senelio, man tai ypač svarbu“, - sakė Ch.Halka. „Julius“ yra kol kas didžiausias jo sukurtas kūrinys. Nuo mažumės Ch.Halka mokėsi skambinti fortepijonu, baigė Baltimorės Peabody konservatoriją, kur jam buvo suteiktas magistro laipsnis. Vieną semestrą mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje, fortepijono klasėje, dabar studijuoja Raiso universiteto Shepherd muzikos mokyklos doktorantūroje. Operą „Julius“ Ch.Halka parašė per tris mėnesius. Praėjusiais metais už operos ištrauką „Dipukų rauda“ konkurse „Vox Juventutis“ kompozitorius buvo apdovanotas antrąja premija.

Daugiau tokių Charlesų

Ch.Halka visus praėjusius mokslo metus stažavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), mokėsi pas profesorių Osvaldą Balakauską. LMTA teatro ir kino fakulteto dekanas Algis Mažeika užsiminė M.S.Šimulynaitei, kad į akademiją yra atvykęs vienas amerikietis, kuris ketina rašyti operą apie savo senelį. „Operą?.. Apie senelį?.. Kas čia per „dyvai?“ - tada nusistebėjo menininkė. Tačiau buvo toks nykus ruduo ir neturinti darbų Marija nusprendė: pasidomėsiu. Jie susitiko. Charlesas papasakojo apie savo šeimos istoriją ir paprašė, kad Marija parašytų libretą. „Įspūdį kėlė tai, kaip Charlesas domėjosi lietuvių kalba, dainomis, papročiais. Gilinosi į šaknis, man aiškino duonos simboliką. Jei būtų daugiau tokių Charlesų, jauni žmonės pakeistų nuomonę apie Lietuvą“, - tikino M.S.Šimulynaitė. Režisierės manymu, „Julius“ svarbus ne tik operos festivaliui NOA, bet ir visai Lietuvos kultūrai. „Apie dipukus, pabėgėlių stovyklose gyvenusius lietuvius, sukurta itin nedaug kūrinių, jų beveik nėra“, - sakė ji. Režisierei buvo ypač įdomu kūrybos kelyje sutikti kryžkelėje atsidūrusius žmones. „Juk Charleso senelis buvo pakliuvęs į dvasinę ir fizinę gyvenimo kryžkelę. Mums buvo itin įdomu iš jo laiko pažvelgti į dabartį, į žmones, kurie irgi ieško savo vietos, stengiasi įsitvirtinti, keičia darbovietes, migruoja ir neranda jokio tvirto pagrindo“, - sakė M.S.Šimulynaitė.

Tiesiai šviesiai

M.S.Šimulynaitė rėžė tiesiai šviesiai - Ch.Halkos operos muzika yra labai graži. „Tai artistiškas, meniškas kūrinys. Garsas panardina tave į transą, užlieja vaizdiniais. Man, statytojai, net buvo baugu kuriuo nors veiksmu užgožti vieną ar kitą muzikos frazę“, - sakė režisierė. J.Jušinsko vaidmenį patikėta kurti tenorui Tomui Pavilioniui, o Adeliną Jušinskienę operoje vaidins sopranas Ona Kolobovaitė. Judviejų sūnų - mažąjį Juliuką - įgarsins dešimtmetis diskantas Deividas Kairys. „Mums reikėjo tokios lietuviškos sielelės: gerutės, nekaltutės, paklusnios. Geriausiai šiuos reikalavimus atitiko O.Kolobovaitė“, - teigė M.S.Šimulynaitė. Operoje taip pat dalyvauja 15 narių orkestras, 15 narių choras, ir Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjai. „Juliaus“ premjerą papildys teatro fojė eksponuojama Pasaulio lietuvių bendruomenės paroda - autentiškos akimirkos iš pokario lietuvių išeivijos gyvenimo.