JAV strategas: lietuvių emigracija – natūralu ir nieko baisaus

W. R. Mead (užsienio spaudos nuotr.)
W. R. Mead (užsienio spaudos nuotr.)

„Vieną svarbiausią darbą jau atlikote, dabar turite įgyvendinti antrą svarbiausią užduotį“, – teigia vienas pagrindinių JAV užsienio politikos ekspertų Walteris Russellas Meadas. Jeilio universiteto profesorius, vyresnysis Henrio Kissingerio mokslinis bendradarbis JAV užsienio reikalų taryboje, Alfa.lt pasakojo, kokią didžiąją Lietuvos strategiją jis kurtų, kad šalis suklestėtų.

Kokia galėtų būti didžioji Lietuvos strategija? Mes esame mažytė šalis Europos pakraštyje, dviejų diktatorių pašonėje. Ką, Jūsų nuomone, turėtumėme daryti, kad pagaliau pasivytumėme Vakarų Europos valstybes?

Pirmiausia Lietuva turi du ypač didelius privalumus. Visų pirma ji yra NATO narė. Antra, ji yra Europos Sąjungos narė. Dabar turite išmokti, kaip išnaudoti šias dvi narystes kuo efektyviau. Kalbant apie NATO, esate padarę didžiulę pažangą. Net ir Europos Sąjungoje man tenka girdėti nemažai pagyrų Lietuvos adresu dėl sėkmingo jos pasirodymo Afganistane. Apskritai Lietuva, atrodo, tikrai apsisprendė, kad nori būti lygiavertė ES ir NATO narė. Tai, manau, yra labai svarbus pliusas jūsų šaliai.

Tai, ką sakote, skamba kaip JAV veiksmų Afganistane ir apskritai JAV politikos reklamavimas. Tačiau šiuo metu mums labiau reikia ekonominio suklestėjimo. Į NATO, iš esmės ir į ES, stojome pirmiausia dėl saugumo priežasčių. Ir iki šiol svarbiausia saugumo garantija laikome narystę NATO. Tačiau Lietuvos visuomenę labiausiai piktina neišsipildę lūkesčiai džiaugtis aukštesniu pragyvenimo lygiu šalyje.

NATO yra sukonstruota tam, kad teiktų saugumą. Manau, jūs sėkmingai integravotės į šį klubą. Dabar kitas jūsų žingsnis turėtų būti recepto sukūrimas, kaip kuo efektyviau išnaudoti narystę ES savo labui ir reikmėms. Būtent šis tikslas yra jūsų raktas į gerovę.

Manęs nestebina, kad įgyvendindami šią užduotį Europos Sąjungoje užtrukote – ji yra daug sudėtingesnis mechanizmas nei NATO.

Jums teks apmokyti ištisą kartą lietuvių, kaip veikti Europos Sąjungoje, perprasti, kaip funkcionuoja Briuselis, tam, kad Lietuva galėtų pasinaudoti ES taip, kaip ja naudojasi senbuvės.

Norėtųsi konkretumo – kaip siūlytumėte išnaudoti narystę?

Surasti partnerius ir sąjungininkus Europos Sąjungos viduje. Tai jūs būtinai privalote padaryti. Tam tikrais klausimais turėsite vienus sąjungininkus, kitais – kitus. Bet jums reikia tapti ypač įgudusiais žaidėjais įmantriame ir komplikuotame europinės politikos žaidime.

Svarbiausia – išmokti sudarinėti koalicijas su vis kitomis ES narėmis. Tais (ekonominiais, energetiniais) klausimais, kuriais Lietuva nori prastumti tam tikrą sprendimą, ji turi galvoti: „Ok, kas galėtų būti mūsų sąjungininkas šiuo klausimu?“

Pagrindinis jūsų uždavinys Europos Sąjungoje – įsigudrinti kaskart sudaryti politinę koaliciją su vis kita ar kitomis šalimis. Verta remtis ne istorinėmis draugystėmis, bet žvalgytis sąjungininkių, su kuriomis sudaryta koalicija pajėgtų pakeisti ar pasukti jums tinkama linkme Europos vykdomą politiką taip, kad jūsų interesai būtų labiau tenkinami.

Kalbant apie stabilesnių partnerių paiešką, šiam tikslui vertėtų stiprinti santykius su Latvija ir Estija. Švedija, manau, čia gali turėti labai svarbų vaidmenį, nes ji, Danija ir Suomija (taip pat ne ES narė Norvegija) yra ypač suinteresuotos Baltijos šalių augimu ir praturtėjimu.

Kaip suprantu, siūlote Lietuvai sukurti strategiją, kaip jai veikti Europos Sąjungoje?

Būtent. Manau, Lietuva turi sudaryti lyg ir konkrečią darbotvarkę, lyg ir planą, ko ji siekia ES. Ir sukurti strategiją, kaip tą planą įgyvendinti.

Tai darykite būtent per draugystes ir sąjungas su kitomis ES šalimis. Sakyčiau, ir Lenkija galėtų būti didele jūsų didžiosios strategijos dalimi. Taip pat, jei visos trys Baltijos šalys surastų būdą, kaip dirbti drauge, trise jos darytų didesnę įtaką nei kiekviena atskirai.

Pažiūrėkite į Beniliukso šalis: trys labai mažos valstybės, bet dirba drauge. Ir koks rezultatas? Belgija net gavo ES būstinę Briuselyje. Tad tikrai įmanoma mažai valstybei daryti įtaką ES, jums tik reikia surasti būdą, kaip tai daryti. Kai jūsų diplomatai išmoks, kaip dirbti šioje Europos šalių šeimoje, tapsite turtingesni.

O kokius įžvelgiate svarbiausius trukdžius suklestėjimui pačioje Lietuvoje?

Pati Lietuvos valstybė turėtų efektyviau funkcionuoti. Pirmiausia reikia, kad sumažėtų visuomenėje juntamas korupcijos toleravimas. Juk niekas negali paimti kyšio, jei niekas jo neduoda, ar ne? Noriu pasakyti, Lietuvos visuomenė turi išsiugdyti tokį mentalitetą, kad, jei valstybės tarnautojas blogai pasielgia, tuoj pat būtų skambinama policijai ar kreipiamasi į žiniasklaidą. Kai oficialus pareigūnas elgiasi netinkamai, turi kilti skandalas. Korupcija – milžiniška kliūtis praturtėti. Kol jos nepašalinsite, apie užsienio investicijas galite tik svajoti.

Korupcija iš dalies yra ir senosios mūsų nomenklatūros „indėlis“ į nepriklausomą Lietuvą. Kartais atrodo, kad, kaip ir senosios kartos nepasitenkinimo valstybe, jos neįmanoma išrauti su šaknimis.

Lietuvos visuomenės problemos yra visiškai suprantamos, jei pažvelgsime į jūsų dvidešimtojo amžiaus istoriją: šalį supurtęs Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija ir Lietuvos valstybės žlugimas, sovietų vykdyti trėmimai ir persekiojimai. Šie įvykiai sumažino vyresniosios kartos pasitikėjimą valstybe. Be to, senoji lietuvių karta gavo išsimokslinimą ir vystėsi kaip asmenybės ypač korumpuotoje sovietinėje sistemoje – šie dalykai negali pasikeisti per naktį. Tačiau pasikeisti vis dėlto gali.

Juk jau naujoji jūsų karta, kiek man teko girdėti, užaugo naujajame pasaulyje, kur kas labiau pritaikytame prie europietiškų normų. Jūs kur kas lankstesni ir drąsesni, mielai dairotės po pasaulį ir dalyvaujate Europos gyvenime – pirmiausia turiu omenyje tą daugybę lietuvaičių, kurie išvyksta dirbti svetur. Emigracija nėra taip blogai, kaip jūs ją traktuojate. Tai būdas sunešti pasaulio žinias ir patirtį, išsilavinimą į Lietuvą. Nepamirškime ir to, kad būtent emigrantai siunčia pinigų srautus namo.

Esu įsitikinęs, kad daugelis šių žmonių, dirbdami užsienyje, įgis tinkamų įgūdžių ir reikalingų ryšių, o tuomet, sugrįžę į Lietuvą, gerokai paspartins šios vystymąsi.

Bet ar jie tikrai grįš?

Ką gi, kai kurie grįš, kai kurie – ne. Tačiau dalis, manau, grįš. Pažvelkite į Airiją – kartų kartas žmonės emigruodavo iš jos, tačiau dabar daugelis sugrįžo. Štai ir daugelis kitų šalių, kurios į ES įstojo dvidešimtojo amžiaus pradžioje – Graikija, Ispanija, Portugalija, išsiuntė daugybę imigrantų į kitas ES nares. Dabar šios šalys pačios sulaukia imigrantų srautų, ir net nesu tikras, ar dabar jos to vis dar nori. Taigi matote, ne viską lemia ekonominės problemos.

Tad remdamasis šiais pavyzdžiais, nenustebsiu, jei ateinančiais metais ir net artimiausią jūsų ES narystės dešimtmetį emigracija Lietuvoje nė kiek nesumažės. Tačiau per ilgesnį laiką situacija pasikeis.

Kokių dar praktinių patarimų duotumėte lietuviams?

Toliau tobulinkite savo anglų kalbos įgūdžius. Nuostabu, kaip jaunesnė lietuvių karta greitai išmoko anglų kalbą. Turite toliau tai daryti, nes anglų kalba atveria duris į klestėjimą – ji svarbi ne tik turint reikalų su amerikiečiais, tai yra verslo kalba visame pasaulyje. Tokios mažos, bet klestinčios šalys kaip Švedija, Danija, Norvegija, Olandija per pastaruosius 50 metų išvystė tam tikrą užsienio kalbos įgūdžių gilinimo kultūrą. Jos suprato, kad šie įgūdžiai labai padeda verslui ir ekonomikai.

Manau, Lietuva galėtų toliau eiti šiuo keliu. Tai gerokai palengvins jums tikslo siekimą. O visas kitas praturtėjimo priemones patys puikiai žinote: energetinis saugumas, verslumas, infrastruktūros kūrimas. Čia paminėčiau jūsų garsųjį „Rail Baltica“, kuri labai naudinga. Istoriškai, kai kurios ES narės labai sėkmingai išnaudojo Bendrijos fondus būtent panašioms infrastruktūroms kurti. Vėlgi grįžtame prie svarbiausio punkto – Lietuva turėtų geriau išnaudoti narystę Europos Sąjungoje.