Viešosios erdvės auklės nežino, ką veikti su paauglių įstatymu

Įstatymo prižiūrėtojai turės aiškintis, kuri informacija skatina nepilnamečių lytinius santykius.
Įstatymo prižiūrėtojai turės aiškintis, kuri informacija skatina nepilnamečių lytinius santykius.
  © Alfa.lt

Kovo 1-ąją įsigaliojo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas – vienintelis tokio pobūdžio teisės aktas tarp Europos Sąjungos šalių. Tačiau šį įstatymą įgyvendinančios institucijos – devynios žiniasklaidos „auklės“ – dar nelabai numano, ką su juo daryti. Institucijų vadovams didžiausią sąmyšį kelia nežinia, kaip reikės koordinuoti savo veiksmus.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – pagrindinė institucija, turinti stebėti, kaip laikomasi sugriežtinto paauglių įstatymo. Tačiau kaip tai daryti, pati kol kas nežino. „Tariamės su teisininkų komanda, kaip efektyviau tai atlikti. Tačiau viską parodys praktika. Nepulsime iškart taikyti administracinio poveikio priemonių. Iš pradžių bandysime kalbėti ir siūlysime taisytis“, – sakė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.

Reikės pasukti galvą

Anot Z. Zamžickienės, po dviejų mėnesių jau gali būtų aiškiau, kaip sekasi saugoti nepilnamečius nuo žalingų ar nepadorių tekstų bei vaizdų. „Daugiausia klausimų kyla dėl šeimos sampratos. Sunku pasakyti, kaip čia dabar reikės aiškintis ir įgyvendinti šitą savotišką normą“, – atkreipė dėmesį inspektorė.

Įstatyme teigiama, kad neigiamą poveikį daro ta informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Z. Zamžickienė taip pat priminė, kad įstatymas susijęs ne vien su žiniasklaidos priemonėmis, taip pat ir reklama, viešaisiais renginiais, interneto turinio kūrėjais ir kitais.

Viešosios informacijos rengėjams patariama konsultuotis su inspektoriaus tarnyba, ar skleidžiama informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystimuisi darančiajai.

Įstatymas lieka neapčiuopiamas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat sunkiai įsivaizduoja, ką jos vadovaujama įstaiga kartu su kitomis, būdama atsakinga už įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, galės konkretesnio padaryti.

„Institucijų kompetencija ir funkcijos neatskirtos. Kontrolieriaus sprendimai – tik rekomendacinio pobūdžio. Maža to, mes patys priimti tokį rekomendacinį sprendimą galime tik tada, kai turime žurnalistų etikos inspektoriaus pareikštą nuomonę. Tik tuomet galime surašyti savo pažymą ir pateikti vertinimą. Taigi niekio naujo, ką galėtume konkrečiau daryti, negu darėme iki šiol, kaip ir nėra“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Tačiau ji neabejoja, kad šis įstatymas jį įgyvendinant toliau bus taisomas ir tobulinamas.

„Sumaišties gali būti daugiau ne tarp kontroliuojančių institucijų, o tarp visuomenės informacijos skleidėjų. Žurnalistams bus sudėtinga įvertinti, ką galima rašyti ar rodyti. Štai mums kai kurie epizodai net abejonių nekelia, bet žurnalistams jų gali likti“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Pasak kontrolierės, įstaigą pasiekia vis daugiau skundų apie galimai neigiamą poveikį jauniesiems gyventojams daromą informaciją. Tokių ypač netrūko po garsiųjų Kauno pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės bylų.

Ženklai „S“ – ir ant žaidimų

Be to, šiuo metu Kultūros ministerijoje yra baigiamas ruošti poįstatyminis aktas – Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas.

Jame nurodoma, kaip reikia žymėti galinčią neigiamai vaikus ir paauglius paveikti informaciją – televizijoje, radijuje, internete, renginiuos ir kitur. Pavyzdžiui, iš šio akto galima suprasti, kad kioske parduodamos kortos su nuogo kūno atvaizdu turėtų būti pažymėtos įspėjamuoju užrašu „Informacija, skirta pilnamečiams“.

Pasak R. Šalaševičiūtės, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai aktualiausia tai, kad lydimajame rašte numatytas ir kompiuterinių žaidimų žymėjimas bei interneto turinio filtravimas.

Šiame preliminariame dokumente dar teigiama, kad „informacijos poveikis priklauso nuo reiškinių vaizdavimo detalumo, scenų trukmės, dažnumo, informacijos įtaigumo“.

Primename, kad pirmoji Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo versija sulaukė tarptautinės reakcijos dėl jame užkoduoto homofobiškumo. Seimas turėjo teisės aktą pataisyti.