Istorikas: sovietmetis tęsiasi

SSRS
SSRS
© Archyvas
Alfa.lt
2010-03-14 07:03

Sovietų sąjungos griūtis ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas nenulėmė sovietmečio baigties lietuvių sąmonėje, teigia istorikas Valdemaras Klumbys. Anot jo, socialinis sovietmetis vis dar gyvas ir neišnyks tol, kol Lietuva nesusitaikys su praeitimi ir nepriims sovietmečio kaip savo.

„Valstybės ir valdžios sutapatinimas, neformalūs veikimo būdai ir dabar yra tokie patys kaip sovietmečiu, jau nekalbant apie tai, kad žmonės yra tie patys. Viešumoje ištarto žodžio nevertinimas, viešumos baimė, mano požiūriu yra sovietmečio tąsa. Politinis sovietmetis gal ir baigėsi, bet jei žiūrėtume į socialinį ar sociopolitinį sovietmetį, tai jis dar čia“, – Laisvojo universiteto surengtoje viešoje paskaitoje sakė V. Klumbys.

reklama

Anot istoriko, sovietmečiui pasibaigti trukdo tai, kad Lietuva iki šiol nėra susitaikiusi su savo istorija ir sovietmetį laiko svetimu. Istorikas tikina, kad dabartinė „oficiozinė„ Lietuvos istorijos intrepretacija – esą nuo pat okupacijos „tikroji“ Lietuvos tauta visą laiką tik priešinosi ir atmetė sovietinį režimą – nėra pagrįsta.

„Tas oficiozinis vyraujantis sovietmečio vaizdinys kaip svetimo, kaip blogio, kaip okupacijos, kuri atėjo ir iš karto sukėlė tautai atmetimo reakciją, partizaninį karą, nepaaiškina, ką tauta veikė po to, kai tremtiniai grįžo, o partizanų nebebuvo. Daugelis jų nebuvo disisdentų tarpe, o dabartinė istorijos samprata diegia, kad tauta tai tik partizanai, tik disidentai, tik Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, o apie visa kita išvis neverta šnekėti“, – kalbėjo istorikas.

Tokia oficiali valstybės laikysena sovietmečio atžvilgiu, pasak istoriko veda link to, kad jį išgyvenę žmonės priverčiami patys ieškoti sovietmečio vertinimo interpretacijų.

„Kokią reakciją toks vaizdinys kelia tiems, kurie gyveno sovietmečiu, kurie turi tą sovietmečio patirtį? Kiek jis dera su jų sovietmečio patirtimi?“ – klausė istorikas, – „Tas vaizdinys niekaip nedera su jų patirtimi, su jų kasdienybe – su įsimylėjimais, su darbu, su jų džiaugsmais ir liūdesiais. Ji nieko nepasako apie jo gyvenimą. Jis visiškai nesisieja. Eiliniam žmogui, kurio patirtis niekaip nėra įprasminama oficialiai belieka tik nostalgiškai žiūrėti į praeitį. Tai jis taip ir daro“.

Todėl, pasak istoriko, Lietuvos visuomenei reikėtų susitarti dėl sovietmečio vertinimų ir suvokimų, nes tol, kol nebus susitarta dėl sąvokų, „jis bus gyvas – vis išlįs visokie skandalai, pavyzdžiui, apie KGB rezervistus„

„Kol neturėsime normalaus santykio su sovietmečiu, tol jis bus kaip akmenukas bate, kuris einant vis trina“, – sakė istorikas.

V. Klumbio nuomone, paprasčiau būtų atsisakyti „atmetimo teorijų“ ir priimti sovietmetį kaip savo istorijos dalį.

„Mes sovietmetį laikome nesavu, primestu, okupacija, bet ar ne paprasčiau būtų pasakyti, kad sovietmetis yra ir mūsų, nesvarbu, kad mus okupavo ir ms priešinomės, bet sovietinį režimą Lietuvoje kūrė ne tik sovietinė kariuomenė, ne tik KGB ir net ne tik CK, o ir patys lietuviai“, – viešoje paskaitoje dėstė istorikas.

Pasak istorijos mokslų daktaro, jei visuomnė susitartų, kas sovietinį režimą kūrė tokie patys žmonės, kokie gyvena dabar – mūsų tėvai, tuomet būtų galima ir kalbėti apie Lietuvai sriaudas dariusių žmonių teismus.

„Jei mes priimsime, kad sovietmetis yra mūsų – mūsų tėvų sukurtas, tai tik tuomet bus galima šnekėti, apie sovietmečio kaltes, sovietmečio žmonių kaltes. Tik tuomet bus galima nuteisti, nes tuomet mes teisime ne kažkokius okupantus, o patys save. Tikras teismas yra tik tada, kai teisi pats save“, – įsitikinęs istorikas.

Tuo tarpu dabar, kai sovietmetį laikome tik primestu dalyku, anot istoriko, atsirandame paradoksalioje situacijoje, kai patys didžiausi nomenklatūrininkai priimdami vyraujančią sovietmečio istorinę interpretaciją ima save vadinti laisvės šaukliais.

„Tiesiog jie šiek tiek pakeičia priešinimosi sąvoką, ją išplečia, ir tokiu būdu plentai ir mokyklos tampa pasipriešinimo patvirtinimu“, – šypsojosi istorikas.

Anot jo, žiūrint istoriko žvilgsniu, nomenklatūrinės veiklos vertinimas kaip pasipriešinimo atrodo juokingas, bet esant tokiai vyraujančiai istorijos sampratai, kad sovietmetis nebuvo mūsų, ie negali suderinti paplitusios visuomenės nuomonės su savo buvusia veikla.

„Norėdami išlikti, nebūti išstumti į visišką užribį net buvę aktyvūs nomenklatūrininkai perima dabartinį sovietmečio atmetimo požiūrį“, – įsitikinęs istorikas.

Kaip geriausią tokio perėmimo pavyzdį istorikas įvardino Algirdą Mykolą Brazauską, išleidusį knygą „Mes dirbome Lietuvai“.