Iš ministro ūkio – tona grūdų žiemojančioms gulbėms

Gulbės (J. Morkūno nuotr.)
Gulbės (J. Morkūno nuotr.)
Alfa.lt
2010-02-20 14:11

Vakar lankydamasis Kaune, Lietuvos žemės ūkio universitete (Kauno r.), žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininku Benu Noreikiu. Dalykiniame susitikime ministras pažadėjo ne tik iš savo ūkio aruodų atseikėti toną grūdų Nemuno žemupyje žiemojančioms gulbėms, bet ir pritarė draugijos siekiui atsisakyti perteklinių miestų savivaldybių keliamų reikalavimų naminiams gyvūnams, aptarė aktualius gyvūnų globos klausimus Lietuvoje ir Europoje.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius jau susitikimo su draugijos pirmininku pradžioje pažadėjo pagalbą atšiaurią žiemą ties Kauno hidroelektrine išgyvenančioms gulbėms nebylėms. „Sakykite kada reikia ir kokių grūdų – padėsiu. Atvažiuosite ir pasiimsite“, - trumpai drūtai užtikrino ministras. Suprasdamas ir vertindamas Lietuvos gyvūnų globos draugijos siekius, darbus ir tikslus, K. Starkevičius noriai su B. Noreikiu įsitraukė į detalesnes diskusijas įvairiais gyvūnų globos klausimais.

Draugijos pirmininkas laimingu atsitiktinumu įvardijo susitikimą su žemės ūkio ministru jo kelionės išvakarėse į Briuselį. Mat jau šį pirmadienį numatytame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje planuojama spręsti du svarbius ūkinių gyvūnų gerovės klausimus: dėl centralizuotos Europos gyvūnų gerovės duomenų bazės kūrimo ir dėl baterinių (narvuose) vištų laikymo sistemų draudimo nuo 2012 m. Pasak ministro, pastarasis klausimas nėra aktualus Lietuvai – šalies pramoniniuose paukštynuose jau atsisakyta paukščių laikymo ankštuose narvuose. Tačiau pritarti ketinimui kurti vieningą Europos gyvūnų gerovės duomenų bazę, K. Starkevičius pažadėjo.

Susitikime trumpai aptartas gyvų arklių eksporto į Italiją klausimas. Nors dėl Lietuvoje gerokai sumažėjusios darbinių arklių populiacijos pastaruoju metu jų išgabenama vis mažiau, Europos gyvūnų globos specialistai atkreipia visuomenės dėmesį, kad iš Lietuvos į Italiją vežami gyvi arkliai nukeliauja net kelis tūkstančius varginančių kilometrų, pakelyje pravažiuodami… pro 180 skerdyklų. Italijoje apie 8 proc. gyventojų vartoja arklieną, o vienas italas per metus suvalgo apie kilogramą šios mėsos.

Didelio ministro susidomėjimo ir palaikymo sulaukė B. Noreikio išsakyti siūlymai, kaip racionalizuoti bei paprastinti miestuose laikomų naminių gyvūnų tvarką.

„Šiandien daugelis miestų savivaldybių reikalauja jokiais ES šalyse teisės aktais neprivalomo naminių gyvūnų žymėjimo po oda įvedamomis mikroschemomis (čipsais). Jie nuskaitomi tik specialiai tam skirtais prietaisais. ES laikomiems gyvūnams toks ženklinimas būtinas tik kertant valstybių sienas. Tuo tarpu pas mus miestų savivaldybės taip ženklinti reikalauja visus šunis ir kates. Užuot prie antkaklio pritvirtinę žetoną paprasta akimi įskaitomu užrašu, kuriame būtų nurodytos savininko koordinatės ir paskutinė skiepų data nuo pasiutligės, pas mus reikalaujama sudėtingų procedūrų, kurios nepagrįstai komplikuoja greitą gyvūnų identifikavimą ir sveikatingumo nustatymą jam pasimetus“, - mintis dėstė B. Noreikis. Panašiai siūlyta keisti ir kaimuose nuo pasiutligės skiepijamų šunų tvarką.

Lietuva pelnytai gali didžiuotis vienomis seniausių Europoje gyvūnų globos tradicijomis - dar 1873 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis įkūrė Lietuvos gyvūnų globos draugiją. Tiesa, bėgant metams draugijos veikla kelis kartus buvo sustabdyta dėl nepalankių politinių įvykių: pirmojo pasaulinio karo (atnaujinta 1922 m.), Sovietų okupacijos (sustabdyta1940 m.).

1990 m. Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Kazio Vytauto Trainio pastangomis draugijos veikla buvo atkurta. Organizacija užmezgė ryšius su Pasauline gyvūnų globos draugija (WSPA), Anglijos Karališkąja gyvūnų globos draugija (RSPCA), kitomis Europos valstybių gyvūnų gerovės ir gamtosaugos organizacijomis. Nuo 2003 m. Lietuvos gyvūnų globos draugijai vadovauja B. Noreikis.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą gyvūnų gerovės srityje vykdo net keliolika nevyriausybinių organizacijų. LGGD iš jų išsiskiria plačiausiu veiklos spektru: čia dirbantys gyvūnų globos specialistai gina ir rūpinasi laukinių, naminių, ūkinių, laboratorinių ir egzotinių gyvūnų gerove, aktyviai bendradarbiauja su užsienio šalių gyvūnų globos organizacijomis.