Istorinis Grybauskaitės ir Putino susitikimas Helsinkyje (papildyta)

D. Grybauskaitė ir V. Putinas (Džojos Gundos Barysaitės nuotr.)
D. Grybauskaitė ir V. Putinas (Džojos Gundos Barysaitės nuotr.)
  © Džoja Gunda Barysaitė

Vakar Helsinkyje, kur vyko forumas Baltijos jūros problemoms aptarti, pirmą kartą susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Ar tai bus naujų, geresnių santykių tarp abiejų valstybių pradžia, parodys ateitis. Pirmasis susitikimas buvo griežtai dalykinis. Jis truko 40 minučių. Per tą laiką buvo aptartos svarbiausios ekonomikos ir politikos problemos.

Susitikimas Helsinkyje įvyko Rusijos premjero iniciatyva. Kokios priežastys pastūmėjo V.Putiną pasimatyti su D.Grybauskaite, neatskleidžiama, tačiau du ryžtingi politikai, kurių vienas užsiiminėja dziudo, o kita - karate, yra verti vienas kito, o spręstinų abiejų valstybių problemų netrūksta.

Svarbiausia - ekonomika

Susitikimas užtruko 40 minučių. Per tą laiką D.Grybauskaitė su V.Putinu kalbėjosi apie ekonominį bendradarbiavimą, aptarė dujų kainos, sienų demarkacijos, Vištyčio ežero nuomos klausimus. Po susitikimo Lietuvos prezidentė išskyrė dvi problemas, labiausiai dominusias Rusijos premjerą - politinių santykių plėtojimo ir ekonominio bendradarbiavimo.

D.Grybauskaitė pranešė atmetusi atkaklų V.Putino įkalbinėjimą drauge statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade. Joje turėtų veikti du 1150 megavatų galios blokai, kuriuos planuojama paleisti 2016 ir 2018 metais. „Taip, kvietė, praktiškai įtikinėjo, kad atominė elektrinė Kaliningrade yra svarbi, neišvengiama, ir kad Lietuvai būtų naudinga tame projekte dalyvauti. Aš labai aiškiai suformulavau, kad Lietuva statys savo elektrinę ir kad mes neplanuojame dalyvauti elektrinės Kaliningrade statyboje“, - po susitikimo kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė patvirtino, kad su V.Putinu aptarė tiek ekonominio bendradarbiavimo klausimus, tiek jautrias politines problemas, kurių greitai išspręsti nepavyks. „Abi šalys mėgino įvardyti ir jautriausius politinius klausimus, pavyzdžiui, žalos atlyginimo, taip pat daug dėmesio skyrėme ekonominiam bendradarbiavimui. Įvardijome, kas mums svarbu, ką galime pajudinti kartu“, - nurodė D.Grybauskaitė, pridūrusi, kad kalbėta ir apie muitus ir „nediskriminacinį bendradarbiavimą Lietuvos atžvilgiu“, valstybinės sienos demarkaciją, Vištyčio ežero nuomą, Baltijos jūros išvalymo iniciatyvą, prie kurios galėtų prisidėti ir NATO. „Premjeras V.Putinas sureagavo gana pozityviai“, - pridūrė D.Grybauskaitė.

Abu vadovai aptarė ir galimybę ateityje surengti aukščiausio lygio dvišalį susitikimą. Tai įvyktų „pribrendus situacijai ir paruošus keletą susitarimų, naudingų abiem pusėms“. Tačiau tranzito į Kaliningradą klausimams dėmesio beveik nebuvo skirta, nes Rusijos premjero žodžiais tai „techninis klausimas“, kurį jis buvo linkęs atidėti.

Apie gegužės 9-osios iškilmes nekalbėjo (papildyta 10.02)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu apie galimą dalyvavimą gegužės 9-osios renginiuose Maskvoje nebuvo kalbėta, tuo metu Latvijos prezidentas iš V.Putino gavo kvietimą atvykti ir jį priėmė.

„(Apie tai) nebuvo kalbėta“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Tuo metu Latvijos prezidentą Valdį Zatlerą V.Putinas pakvietė atvykti į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse paminėti sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare, ir Latvijos prezidentas priėmė kvietimą, pranešė Latvijos prezidento spaudos tarnyba.

Latvijos ir Lietuvos prezidentai su V.Putinu trečiadienį susitiko Suomijoje, kur aplink Baltijos jūrą esančių šalių lyderiai tarėsi, kaip išvalyti užterštą Baltijos jūrą.

D.Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška sausio mėnesį BNS sakė, kad galimas D.Grybauskaitės vykimas į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje nebuvo svarstytas.

Anksčiau Lietuvos prezidentė, paklausta, ar vyktų į Maskvą, teigė, kad pirma reikia sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimo kovo 11-ąją. Į jį yra pakviestas ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Prieš penkerius metus minint 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines iš Baltijos šalių prezidentų į Maskvą vyko tik tuometinė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

Lietuvą būtų išgelbėjusi Rusija

„Tikimės, kad Jums atėjus į šį aukštą postą, pagaliau pavyks atsikratyti problemų, kurios mums trukdė plėtoti normalius santykius. Tuo labiau, kad turime gerą įdirbį“, - pasakė V.Putinas susitikimo pradžioje. D.Grybauskaitė pritarė, kad Lietuva taip pat optimistiškai vertina santykių su kaimynais plėtrą. „Jau seniai sakiau, kad būtina plėtoti konstruktyvų aukšto lygio politinį dialogą su Rusija. Žinoma, mums labai svarbūs mūsų ekonominiai santykiai“, - kalbėjo prezidentė.

V.Putinas pažymėjo, kad Lietuvoje dirba stambios Rusijos kompanijos, kurios yra investavusios daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių. „Esame pasirengę ir toliau plėtoti šią veiklą. Jeigu ankstesniais metais būtų buvusios palankios sąlygos ekonominių santykių plėtrai, šios investicijos galėjo būti kelis kartus didesnės“, - aiškino Rusijos premjeras, pridūręs, kad dramatiškų krizės pasekmių Lietuva galėjo ir nepajusti, jeigu būtų laiku sureguliavusi santykius su Rusija. V.Putinas sakė, kad su optimizmu žiūri į abiejų valstybių santykius ir tikisi, kad bus žengiama teisinga kryptimi, ilgai neatidėliojant svarbių sprendimų.

D.Grybauskaitė sutiko, kad Rusija Lietuvai yra labai svarbi partnerė. „Mums taip pat labai svarbu, kad mes galėtume ekonominius santykius grįsti ne diskriminaciniu pagrindu, o remdamiesi abipusiu supratimu ir pasitikėjimu“, - sakė Lietuvos prezidentė, pridūrusi, kad namų darbų iki galo nepadarė nė viena pusė. D.Grybauskaitė išreiškė viltį, kad abi šalys plėtos dvišalius santykius gerbdamos viena kitą. Rusijos prezidentas taip pat pasiūlė tiekti Lietuvai daugiau dujų, nes uždaroma Ignalinos atominė elektrinė. Jo nuomone, Lietuvoje dujų poreikis turėtų padvigubėti, todėl Rusija pasirengusi palankiomis sąlygomis ir partnerystės dvasia spręsti dujų tikiemo problemas. D.Grybauskaitė pripažino, kad Lietuva labai suinteresuota tokiu bendradarbiavimu. „Tiesiai, pasakysiu, jog esame suinteresuoti, kad Lietuvai būtų taikomos tos pačios kainos kaip ir Vakarų Europai ir, ypač, kad galėtume pereiti prie biržos kainų už dujas“, - sakė D.Grybauskaitė.

Rusijos premjeras ir Lietuvos prezidentė bendravo rusiškai be vertėjų.