„Rubicon“ vaikinų projektas, arba už ką jie taip nemyli vilniečių

Nusikaltėliai veikė Gariūnuose
Nusikaltėliai veikė Gariūnuose
  © Andrius Vaitkevičius

Sunku protu paaiškinti, kodėl vilniečiams intensyviai besipriešinant, Vilniaus valdžia ir toliau stumia atliekų deginimo gamyklos statybą. Tačiau kai viską paverti į pinigų kalbą, tada pradedi suprasti, kodėl apkurstama, kai kalba mokslininkai, higienos specialistai, Lazdynų ir viso Vilniaus gyventojai. Juk kalbama apie 0,5 mlrd. Lt vertės projektą, ir didžiąją šios investicijos dalį sudarys pinigai iš ES fondų. Ir tekės jie ne kur nors, o į „Rubicon“ grupės turčių (ir ne tik?) kišenę.

Naujosios gamyklos statytojai yra pažadėję, kad toną šiukšlių degins už 80 Lt. Specialistų teigimu, ši kaina nėra reali, nes pasaulyje mažiausia kaina – 80 eurų. Todėl po metų kitų galima drąsiai prognozuoti Vilniui Neapolio likimą, kai miestui nesutikus su šiukšlių degintojų diktuojama kaina, jis paskendo šiukšlėse.

Kodėl gi tie vaikinai, nepaisydami vilniečių protesto bei tūkstančių parašų, yra tokie užsispyrę ir gamyklą nori pastatyti pačioje sostinėje, Lazdynų pašonėje.

O „kaltas“, kalbant jų kalba, yra vamzdis, kitaip – elektrinė, kuri iš deginamų atliekų semsis energijos. Juk kaip vienas metras toliau nuo elektrinės – taip prarandamas tūkstantis litų, kaip kilometras – taip milijonas. Tokius skaičius iš naujos gamyklos statytojų išgirdo Lazdynų bendruomenės susitikimo dalyviai.

Naujoji, „Leo LT“ primenanti, afera

Liberalų sąjūdžio atstovo Vilniaus miesto taryboje Arūno Štaro įsitikinimu, tai, kaip Vilniuje patyliukais bandoma prastumti „Rubicon“ inicijuojamą šiukšlių deginimo gamyklą, galima sulyginti nebent su „Leo LT“ afera.

Pirmiausia, sako jis, naivu tikėtis, kad deginant nerūšiuotas atliekas, bus užtikrintos aplinkos ir sveikatos apsaugos, higienos normos.

„Man labai gaila, kad nuo 2005 m. Vilniaus savivaldybė niekaip neišreiškė savo politinės valios ir šio klausimo nesvarstė. Koks bebūtų meras – Artūras Zuokas, Juozas Imbrasas ar Vilius Navickas, nė karto nebuvo šaukiamas tarybos posėdis, nesvarstytas šis klausimas ir neieškota kitų alternatyvų. Buvo teigiama, kad kitų alternatyvų net ir nėra. Remiamasi vieninteliu argumentu: viena įmonė yra pasiruošusi pastatyti tą gamyklą ir atiduota jai visiška iniciatyva. Užuot savivaldybė pati rodžiusi iniciatyvą ir kėlusi tam tikras sąlygas, ji laukia, kol gamykla bus pastatyta, o tada jau bus šaukštai popiet“, – piktinosi politikas.

A. Štaro teigimu, gali tekti labai greitai susitaikyti su įvykusiu faktu, nes viena ponia – Vilniaus savivaldybės Administracijos aplinkos skyriaus vedėja Braškienė – ką tik pasirašė poveikio aplinkai ataskaitą.

Politiko žiniomis, Regioninės aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos yra pasiruošęs samdyti ekspertus, kuri turėtų įvertinti, ar ta ataskaita parengta kokybiškai, ar atsižvelgta į visas pastabas. Tačiau tam bus skirti vargani 5 tūkst. Lt. Už šią sumą, teigia A. Štaras, gerų ekspertų nepasisamdysi ir gali būti, kad tas ekspertų darbas bus tik ataskaitos patvirtinimas.

Jo teigimu, patvirtinus ataskaitą, „Rubicon“ įkurtos įmonės atstovams beliks kreiptis į savivaldybę, kad būtų išduotas statybos leidimas ir procesas pajudėtų.

Alternatyvų yra, tik jos – nesvarstytos

Pagrindinis gamyklos šalininkų „arkliukas“ – bandymas įrodyti, kad kitokių alternatyvų, kaip miestui didele problema tampančių atliekų deginimas, nėra. Tačiau, pasirodo, yra, ir ne viena. Ir pigesnė.

„Autoklavai – viena iš galimų alternatyvų. Jie būtų statomi prie sąvartynų ir gamintų ne šilumą ir elektrą, bet kurą. Tai būtų paprastesnis ir perpus pigesnis būdas. Jeigu būtų paskelbtas konkursas, iš tų Europos Sąjungos šalių, kurios gerokai pažengusios, manyčiau, sulauktume ir kitokių pasiūlymų“, – lazdyniečių ir specialistų sambūryje kalbėjo A. Štaras.

O mokslininkas Vladimiras Novosadas siūlo kitokį – Izraelyje taikomą termolizės būdą, kurį būtų galima palyginti su atominės darbu. Šiukšlių deginimas vyksta uždaroje erdvėje, jis apie 20 kartų mažiau kenksmingas nei „Rubicon“ įkurtos bendrovės „Regioninių atliekų deginimo gamyklos“ siūlomas.

A. Štaras įžvelgia dar viena bėdą. Galingai gamyklai gali prireikti daugiau šiukšlių nei jų prirenkama Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose. Ar nenutiks taip, kad į Vilnių keliaus kitų valstybių šiukšlės?

Mokslininkas: penkiolika ponų nori pralobti mūsų visų sveikatos sąskaita

„Norisi paklausti tų ponų, kurie svajoja apie deginimo gamyklą: „Kodėl jūs taip nekenčiate Turniškių, Valakampių, Antakalnio gyventojų, nes ši teritorija taps pačių nuodingiausių dalelių epicentru“, – teigė mokslininkas, Nacionalinio mokslo, verslo ir inovacijų parko direktorius Vladimiras Novosadas.

Jis kritiškai žvelgia ne tik į atliekų deginimą, bet ir autoklavo metodą. Sako, statysime įmonę, ta įmonė veiks, išskirdama į aplinką taršą, deginsime briketus ir vėl bus teršiama aplinka.

„Nėra pasaulyje tokių technologijų, kad deginant nors ir išrūšiuotas atliekas, į aplinką neišsiskirtų teršalų kiekio, kuris neturėtų poveikio žmonių sveikatai. Kodėl pasaulis atsisakė deginimo įmonių? Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tų miestų, kur pastatytos atliekų deginimo gamyklos, dvidešimties kilometrų spinduliu gyvenančių žmonių sergamumo tyrimas. Paaiškėjo, kad lėtinių susirgimų padaugėjo 6,7 karto“, – argumentus dėliojo V. Novosadas.

Jis klausia, kodėl gi pas mus lenda visos technologijos, susijusios su deginimu? Jo teigimu, tai pats barbariškiausias metodas, kurio pasaulis jau seniai atsisakė.

„Pastaruoju metu uždaryta apie du tūkstančiai panašių įmonių. Net ir Maskva iš miesto išmetė septynias atliekų deginimo gamyklas. O lietuvaičiai vis tiek nori atliekas deginti. Dėl ko? Dėl penkiolikos ar septyniolikos žmonių pralobimo mūsų visų sveikatos sąskaita?“ – klausė jis.

Mokslininkas teigia matąs vienintelę alternatyvą – daryti taip, kaip daro civilizuotas pasaulis. „Atliekos turi būti tvarkomos prioritetus skiriant antriniam atliekų panaudojimui. Ir tik tai, ko neįmanoma perdirbti, išrūšiuojama ir kompostuojama ar pan. Bet jokiu būdu ne taip, kaip dabar siūloma. Ką tai reiškia deginti nerūšiuotas atliekas? Tai reiškia dioksinus ir furanus, kurių negalima jokiais filtrais išfiltruoti. Ir kaupiasi žmogaus organizme jie per kartų kartas. Jų dalelės keliauja pavėjui ir sėda maždaug 20 km spinduliu.“

Jam antrino ir sostinės Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas. Jo teigimu, dar neseniai daugeliui atrodė, kad tai tik Lazdynų problema. „Patikėkite, tai yra viso miesto problema. Pučiant vėjui daugiausia kentės už trijų kilometrų gyvenantys miestiečiai“, – sakė seniūnas. Kiekvienam norinčiam jis gali paaiškinti apie „vėjo rožės“ suktukus ir teršalų kelionės kryptį.

Todėl aktyviausiai atliekų gamyklos statybai besipriešinantys Lazdynų mikrorajono gyventojai reikalauja, kad atliekų tvarkymo sistemai ir jos operatoriui būtų paskelbtas tarptautinis konkursas, o nugalėtojas būtų renkamas konkurso būdu, iš ne mažiau kaip trijų alternatyvų. Kitu atveju vilniečiai be pasipriešinimo bus sušerti į dar vieno liūto nasrus.