CŽV kalėjimai ir žiniasklaida

Artūras Račas
Artūras Račas

Jei atvirai, nelabai suprantu, kas toje mūsų žiniasklaidoje kartais vyksta…

Turiu galvoje CŽV kalėjimų temą.

Skaitau Valentiną Mitę, Marių Laurinavičių, Algį Tilindį, Juozą Bernotą - visi, kiek žinau, sveiko proto žmonės, žiniasklaidoje visi jau senokai, o rašo taip lyg būtų pamiršę, kas yra faktas, o kas yra nuomonė, ir kuo šie dalykai vienas nuo kito skiriasi.

Šiaip jau nuomonę turėti gerai. Ir gerai, kai nuomonės būna skirtingos, nes jos skatina diskusijas, o ginčuose, kaip žinia, gimsta tiesa.

Tačiau pagrindiniai žiniasklaidos principai reikalauja, kad nuomonė remtųsi faktais ir štai šioje vietoje visi aukščiau paminėti autoriai (ir ne tik jie), mano supratimu, šiek tiek nusižengia tiems pagrindiniams principams.

Mat jie visi savo komentaruose tvirtina, kad Seimo Nacionalinio saugumo komitetas nerado Lietuvoje nei CŽV kalėjimų nei tų kalėjimų kalinių.

Gal, sakau, nespėjo perskaityti komiteto viešai paskelbtįų išvadų?

Nes jose juk labai aiškiai parašyta:

Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui.

Vykdant projektą Nr. 1, Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, Komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos.

Komitetui liudiję asmenys neigia prielaidas ir galimybes, kad projekto Nr. 2 patalpose buvo laikomi ar tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra.

Specialiai pabraukiau vietas, kuriose yra aiškiai – bent jau mano supratimu -pasakyta, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos, pritaikytos kalinti asmenis, tačiau nenustatyta, ar šios patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį.

Komitetas tų patalpų nevadina kalėjimu, tas tiesa. Tačiau, ar pasakius jog asmuo yra laikomas tardymo izoliatorije arba areštinėje, mes įsivaizduojame grožio saloną ar pirtį? Ne. Mes matome grotas ir žinome, kad tiek tardymo izoliatorius, tiek areštinė reiškia nelaisvę.

Patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui, manau daugumai mūsų reiškią tą patį – nelaisvę.

Kodėl mano kolegos žurnalistai ir apžvalgininkai to nenori matyti, niekaip negaliu suprasti.

Sakyčiau, gal nepasitiki šių išvadų autoriais – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir jo nariais? Bet tai reiškia, absoliutų nepasitikėjimą visa Lietuvos politine sistema.

Juk prieš komiteto išvadas nebalsavo nė vienas to komiteto narys. Ir net J.Olekas, prisipažinęs, jog balsavime nedalyvavo, nes iki balsavimo pradžios nespėjo perskaityti 8 puslapių teksto, nė vienu žodeliu neginčijo išvadų dalies, kurie teigiama, kad “patalpos, tinkamos laikyti sulaikytiems asmenims”, Lietuvoje buvo. Jis tik apgailestavo, kad išvados tendencingos kai kurių VSD pareigūnų atžvilgiu.

Visi 12 Seimo komiteto narių kvailiai? Ar tai bando pasakyti mano kolegos žurnalistai ir apžvalgininkai?

Drąsu…

Bet tai, žinoma, jų teisė.

Lygiai taip pat kaip ir komentuojant komiteto tyrimą, didžiausią dėmesį skirti partnerystei. Lietuvos santykiams su JAV bei VSD – su CŽV. Vieni kalba apie Molotovo kokteilius po valstybės pamatais, kiti – apie skirtumus tarp Rytų ir Vakarų, treti iš viso siūlo geriau tirti K.Prunskienės partiją, o ne mūsų saugumiečių veiklą.

Ir niekas nepasivargina paklausti, kaip čia atsitiko, kad toks tyrimas Lietuvoje iš viso tapo įmanomu?

Kaip atsitiko, kad artėjant 20-osioms atkurtos valstybės metinėms, vis dar negalime atsakyti į klausimą, ar Lietuvoje yra teisinė valstybė, ir kodėl atsiranda žmonių, kuriems įstatymai galioja kitaip nei visiems likusiems?

Juk iš tiesų tai rūpintis reikėtų ne tuo, kaip į mus žiūrės partneriai, o tuo, kaip mes patys žiūrėsime į save.

Kai kurie – A.Tilindis (o gal R.Lopata?) siūlo štai tokį požiūrį:

Nors naujoji Lietuvos valdžia karštai myli Rusiją ir Kremliui jau nusilenkė iki pat žemės, jie dulkina mus kaip dulkinę. Kartais atrodo, kad dulkina kartu ir sutartinai.

Man jis visiškai nepriimtinas.

Ir aš niekaip nesuprantu, kas žmogui turi nutikti, kad jis pasijaustų taip blogai, kad leistų sau taip žeminti save ir savo valstybę.