Kreivys: vieno lipduko gamybą kontroliuoja septynios institucijos

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
  © Tomas Vinickas

Verslą kontroliuojančios institucijos trukdo verslui efektyviai dirbti. Jose klesti korupcija, nekompetencija ir biurokratija, taip mano Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius, siūlantys šią sritį reformuoti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 150 verslą kontroliuojančių įstaigų. Jose dirba daugiau nei 10 tūkst. tarnautojų, 5 tūkst. iš jų – inspektoriai. Tai reiškia, kad vieno lipduko gamybą reglamentuoja 7 institucijos. „Įmonės gauna tūkstantines baudas, jeigu lipdukas yra per didelis, per mažas, neatitinka visų standartų“, – šiandien surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi D. Kreivys. Jis žadėjo, kad reforma bus naudinga tiek verslui, tiek valstybei. Anot jo, Lietuvoje vietoje 150 kontrolės įstaigų liktų 8. Tai leistų sutaupyti daugiau kaip 30 proc. lėšų.

reklama

Devynios auklės – vaikas be galvos

„Problemų verslo kontrolės srityje netrūksta. Kontrolieriai ne visada numato tinkamus prioritetus, kartais kabinėjamasi prie smulkmenų. Našta verslui yra didelė. Tuo tarpu nauda visuomenei yra abejotina, o kaštai, mūsų manymu, per dideli“, – Ūkio ir Teisingumo ministerijos poziciją pristatė Remigijus Šimašius.

R. Šimašius pripažino, kad verslo kontrolės įstaigos jau seniai turėjo būti pertvarkytos. „Kontroliuojančios institucijos žino, kaip pateikti argumentus ir kaip įtikinti Seimo narius, ypač opoziciją, kad reforma nereikalinga“, – teisinosi jis.

Teisingumo ministras inicijuoja pokyčius, susijusius su verslą kontroliuojančių institucijų kompetencija, o D. Kreivio iniciatyva nukreipta į tokių įstaigų skaičiaus mažinimą.

„Seimas jau kitą savaitę svarstys mano inicijuotą Viešojo administravimo įstatymo pataisą, kuri pavers kontroliuojančias institucijas verslo draugais, padarys panašesnius į auditorius, o ne baudėjus“, – kalbėjo R. Šimašius.

Jis aiškino, kad būtinai turėtų keistis ne tik kontrolės institucijų vaidmuo, bet ir jų skaičius: „Bus geriau prioretizuojama verslą kontroliuojančių institucijų veikla ir atitinkamai resursai būtų naudojami efektyviau, kiek įmanoma mažiau apkraunant verslą, bet geriau pasiekiant rezultatų.“

Ūkio ministras D. Kreivys reformos privalumus galėjo vardyti ir vardyti. Pasak jo, šiandien verslas yra skriaudžiamas ir bauginamas. „Šiandien turime devynias aukles, t. y. daugybę verslą kontroliuojančių institucijų. Verslas nežino, už ką yra baudžiamas, kodėl į įmones ateina, kas nori, kada nori, renka pinigus ir baudas, kada nori ir už ką nori“, – sakė jis.

D. Kreivys sakė manantis, kad ydinga sistema trukdo verslui efektyviai dirbti, nes verslininkai visas jėgas priversti skirti kovai su biurokratija. „Jeigu į gamyklą ar įmonę ateina tikrintojas, tai jis ten užsibūna iki vakaro. Kitą dieną ateina kitas. Kaip gamykla gali normaliai dirbti?“ - retoriškai klausė ministras.

Liks aštuonios agentūros

Kontrolės įstaigų optimizavimas vyks dviem etapais. Iki 2010 kovo 30 d. jos turės išgryninti savo funkcijas ir susitarti dėl skaidraus verslo inspektavimo. Nuo kovo 30 d. grupė institucijų verslo atžvilgiu turės veikti kaip viena.

„Iš 150 ketinama palikti aštuonis inspektorius. Iš pradžių siūlome sugrupuoti institucijas pagal inspektavimo sritis (pavyzdžiui, konkurencijos ir rinkos priežiūros, finansų rinkos, saugos ir t. t.). T. y. pirmame etape įstaigos turi susijungti į grupes“, – aiškino D. Kreivys.

Šie žingsniai paruoštų dirvą antram etapui. „Grupės elgtųsi kaip vienas darinys verslo atžvilgiu. Tai leistų pasiruošti kitam etapui ir sumažinti verslui tenkančią naštą“, – tikino teisingumo ministras.

„Iki 2011 m. sausio 1 d. antro etapo metu susiformavusios aštuonios grupės galėtų atskirti savo inspektavimo funkcijas ir suformuoti vieną agentūrą. Inspektavimo funkcija turės būti sukoncentruota vienoje institucijoje“, – optimizavimo viziją nupasakojo R. Šimašius.

Numatoma sankcijų skyrimo funkciją atskirti nuo inspektavimo funkcijos. D. Kreivio nuomone, tai padės sumažinti korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos riziką.

„Verslą kontroliuojančių institucijų veikla iš esmės yra galimas korupcijos šaltinis. Verslo srityje pats didžiausias korupcijos šaltinis šiandien yra viešieji pirkimai, o numeris du – tai būtent verslą kontroliuojančios institucijos“, – dėstė jis.

Ministrai teigė nenustebsiantys, jei atsirastų pertvarkos priešų. Jau dabar pasigirsta kalbos, kad mažėjanti kontrolė verslui atriš rankas dirbti neskaidriai, tačiau, D. Kreivio įsitikinimu, didelis inspektorių skaičius efektyvumo neužtikrina: „Jei griovį kastų 10 žmonių, ar jie tikrai iškastų greičiau, nei 2? Statistiškai įrodyta, kad 10 žmonių griovį kastų 2-3 kartus ilgiau. Panašiai yra ir su mūsų inspektoriais. Jeigu jie ateina į verslo įmonę kasdien, tai pirmiausia pati įmonė negali funkcionuoti. Antras dalykas, detalus kabinėjimasis irgi neduoda rezultatų, o tik mažina efektyvumą“.