Laurinkus klausė Pakso dėl CŽV kalinių atvežimo į Lietuvą (papildyta 12.31)

Rolandas Paksas
Rolandas Paksas
  © Andrius Petrulevičius

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas patvirtino, kad į jį buvo kreiptasi dėl slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje įsteigimo.

„Man yra sunku pasakyti, ar kalėjimas egzistavo, bet iš darbo prezidento pareigose tuo metu aš žinau, kad noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo“, – žurnalistams penktadienį po apklausos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), vykdančiame parlamentinį tyrimą dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slapto kalėjimo Lietuvoje buvimo, sakė R. Paksas.

Buvęs prezidentas NSGK penktadienį paliudijo, kad su prašymu įkurti Lietuvoje slaptą kalėjimą 2003–ųjų vasarą į jį kreipėsi tuometinis VSD vadovas Mečys Laurinkus.

„Į mane buvo kreiptasi kaip į valstybės vadovą, kad duočiau sutikimą arba nesutikimą, kad į Lietuvą būtų įvežami asmenys, kurie į Lietuvą patektų ne taip, kaip įprasti mirtingieji“, – teigė R. Paksas.

Anot jo, M. Laurinkus į jį kreipėsi 2003 m. pavasarį ar vasarą konfidencialiame posėdyje. Kiek asmenų ir iš kur buvo ketinama atgabenti į Lietuvą, R. Paksas nedetalizavo. Anot jo, M. Laurinkus prašymą motyvavo „parama mūsų partneriams užsienyje“.

„Be abejo, tokie dalykai nėra rašomi. Tokie susitikimai neturi darbotvarkės ir nėra stenografuojami“, – R. Paksas sakė taręs griežtą ne ir tolimesnių įvykių, susijusių su kalėjimu Lietuvoje, nesekęs.

„Mano principinis atsakymas buvo „ne“. Manau, kad, kai prezidentas pasako, kad ne, šitas veiksmas turi būti įgyvendintas ir, jei nebūtų spaudoje pasirodę šitie paskutiniai įvykiai su galimais kalėjimais, su Antaviliais ar ne tik su Antaviliais, manau, kad tos istorijos net nebūčiau atsiminęs“, – kalbėjo R. Paksas.

Jis pridūrė, kad dabar šį savo neigiamą atsakymą dėl CŽV kalėjimų ir savo pašalinimo iš prezidento kėdės istoriją mato visai kitaip. „Aš manau, kad tai tiesiogiai susiję dalykai“, – penktadienį sakė R. Paksas.

Laurinkus patvirtino kalbėjęs su Paksu

M. Laurinkus penktadienį sakė 2003 metais klausęs tuometinio prezidento Rolando Pakso, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis, bet tvirtino, kad apie jokį konkretų atvejį nebuvo kalbėta.

„Žinoma, kad toks pokalbis buvo, bet dėl galimybės ateityje, tada, kada mes galbūt tapsime NATO nariais. Žinojau ir privalau žinoti, kas vyksta pasaulyje ir kad tokia praktika vyksta. Beje, jos nepaneigė ir Bushas, na, žymiai vėliau. Bet iš tikrųjų praktika vyko, ir aš paklausiau, kokia būtų prezidento pozicija“, – BNS penktadienį sakė M. Laurinkus, šiuo metu einantis ambasadoriaus pareigas Gruzijoje.

„Prezidento atsakymas buvo neigiamas. Ir aš pasakiau – mes laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte. Čia truputį viskas yra mistifikuota“, – telefonu iš Tbilisio sakė M. Laurinkus, VSD vadovavęs nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos.

BNS paklaustas, ar su R. Paksu buvo kalbama apie konkretų atvejį, M. Laurinkus atsakė: „Ne, apie ateities galimybę.“

„Tik abstrakčiai ir įmanoma kalbėti, kadangi Lietuvoje nieko nebuvo“, – sakė M. Laurinkus.

Paklaustas, ar iš JAV partnerių nėra gavęs konkretaus prašymo, buvęs VSD vadovas atsakė: „Ne, aš asmeniškai, ne. Nebuvo tokio kreipimosi.“

Anksčiau R. Paksas žurnalistams yra sakęs nieko nežinąs apie jokį galimą CŽV kalėjimą Lietuvoje. Dabar jis poziciją pakeitė, nes esą įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti baudžiamąją atsakomybę už melavimą laikinajai tyrimo komisijai.

Praėjusią savaitę apklaustas M. Laurinkus žurnalistams nepasakė to, ką liudijo komisijai. Į klausimą, ar buvo CŽV kalėjimas Lietuvoje, M. Laurinkus atsakė juokdamasis.

„Dabar į tuos klausimus atsako komisija. Ji turi tam įgaliojimus, tegul tai ir daro. Aš atsakysiu komisijai tai, ką žinau. Jei nebūtų komisijos, atsakyčiau jums“, – sakė buvęs VSD vadovas.

Be to, M. Laurinkus tvirtino, kad niekada nėra buvęs Antaviliuose įsikūrusioje VSD mokymo bazėje, kur, įtariama, galėjo būti įsikūręs slaptas kalėjimas.

Vasarą, kilus įtarimams, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, Alfa.lt M. Laurinkus sakė, kad į jį dėl galimų amerikiečių statybų niekas nesikreipė ir jis nežino jokio Lietuvoje statyto CŽV kalėjimo.

„Aš negaliu patvirtinti šios informacijos, nes mano vadovavimo VSD laikotarpiu į mane nesikreipė joks amerikiečių pareigūnas dėl statybų, – sakė M. Laurinkus. – Tai yra žinybos atsakomybė, o į mane, kaip į VSD direktorių, niekas nesikreipė. Jau 2004-ųjų balandį aš buvau Ispanijoje (paskirtas ambasadoriumi Ispanijoje – Alfa.lt).“

R.Pakso bendražygiai ne kartą yra kaltinę buvusį VSD vadovą, dabartinį ambasadorių Gruzijoje M. Laurinkų buvus vienu iš organizatorių 2003–2004 metais rengtos apkaltos R. Paksui.

Atsakymus į klausimus parlamentiniam tyrimui dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo komitetui yra pateikusi ir esama šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, ir kadenciją baigę prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.

Taip pat komitetui jau liudijo ir dabartinis Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas.

Seimo NSGK vadovas Arvydas Anušauskas po VSD direktoriaus apklausos pirmadienį pareiškė, kad būtent VSD vadovas P. Malakauskas „turėjo ir turi“ daugiausia informacijos apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje, jeigu toks buvo.

NSGK planuoja kitą savaitę baigti liudytojų apklausas. Dar žadama apklausti buvusį prezidento V. Adamkaus patarėją Albiną Janušką, buvusį VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją Darių Jurgelevičių ir kelis kitus asmenis.