Kiek Lietuvai kainuoja NATO? (IV dalis)

Prie Lietuvos Seimo keliama NATO vėliava (AFP nuotr.)
Prie Lietuvos Seimo keliama NATO vėliava (AFP nuotr.)
  © SCANPIX

Narystė NATO aljanse – ne vien didesnės saugumo garantijos ir tvirtesnės pozicijos dalyvaujant tarptautinėje politikoje, bet ir tiesioginės investicijos. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare ir siekiant plėtoti karinius pajėgumus, buvo pradėta vykdyti NATO Saugumo investicijų programa ir mūsų šalyje.

Programos pagrindinis tikslas – bendromis pastangomis bei lėšomis įgyvendinti visoms NATO narėms svarbius projektus. Pagal šią programą finansuojami tie objektai ir įrenginiai, kurių reikia NATO, tačiau jų įsigijimas ar statyba viršija atskiros šalies narės nacionalinius gynybos poreikius.

reklama

Lietuvai tapus kolektyvinės gynybos aljanso nare ir šalyje dislokavus oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančių NATO šalių karius, Šiauliai sulaukė NATO investicijų.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariniame aerodrome baigtas rekonstruoti pagrindinis kilimo ir tūpimo takas, atsarginis kilimo ir tūpimo takas, atlikti kiti infrastruktūros modernizavimo darbai. Lėšos šiems rekonstrukcijos darbams skirtos pagal NATO Saugumo investicijų programą. Šis objektas pasirinktas kaip vienas tinkamiausių, kuris gali vykdyti naujai priimtų NATO narių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) oro erdvės policijos funkciją.

2004 metais NATO ekspertai apžiūrėjo Aviacijos bazės karinį aerodromą ir įvertino jo techninę būklę, o padarytas išvadas apie kilimo ir tūpimo takus ir kitus infrastruktūros objektus pateikė NATO Tarptautinio biuro Infrastruktūros komitetui ir Sąjungininkų pajėgų Šiaurės Europoje Brunsume atsakingiems pareigūnams. 2005 m. gegužės 24 d. buvo patvirtintas atsarginio tako atnaujinimo darbų projektas, o rekonstrukcijos darbai pradėti 2005 m. birželio 1 d. Atsarginio tako rekonstrukcija baigta 2005 metų spalio mėnesio pabaigoje. Rekonstrukcijos darbus vykdė konkursą laimėjusi bendrovė „Šiaulių plentas“. Rekonstruota 3280 m ilgio ir 32 m pločio atsarginio kilimo–tūpimo tako danga, atnaujinti riedėjimo takai bei stovėjimo aikštelės, atlikti ženklinimo darbai, įrengtas drenažas, lietaus nuotekų tinklai ir kt.

Iš viso atlikta darbų už maždaug 36 mln. litų: 30 mln. litų atsarginio tako rekonstrukcijai skyrė Aljansas pagal NATO Saugumo investicijų programą; 420 tūkstančių litų pagal galiojantį kaštų dalijimosi principą skyrė Lietuva. Naujai patiestą atsarginio tako dangą pirmieji išbandė Lietuvos karinių oro pajėgų lengvieji lėktuvai L–39ZA „Albatros“ ir tuo metu oro policijos misijoje dalyvavusių JAV ginkluotųjų pajėgų naikintuvai F16.

Aviacijos infrastruktūros modernizavimo darbai buvo tęsiami ir kitais metais. Tais metais buvo paskelbtas konkursas ir pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai.

Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Pagrindiniam takui atnaujinti 47 mln. litų buvo skirta iš NATO Saugumo investicijų programos. Dar 8,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio LR KAM sumokėjo iš biudžeto asignavimų. Atnaujinta 280 000 kv. m ploto 3,5 km ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo tako danga, jo galuose įrengtos papildomos 13 500 kv. m ploto betono dangos forsažo aikštelės, išasfaltuota 144 000 kv. m. bazės teritorijos, įrengti privažiavimo takai, atnaujintos drenažo sistemos.

Atnaujintas Zoknių oro uostas atitinka ne tik ICAO, bet ir specialiuosius NATO reikalavimus. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.

Ateityje Zoknių aviacijos bazėje dar planuojama naujų naikintuvų ir transporto orlaivių peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba iš tos pačios programos.

Gintarė Skaistė – ekonomistė, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos valdybos pirmininkė