Lietuva kovos su EP rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo

Seimas
Seimas
© BFL

Antradienį Seimas nutarė paskatinti vyriausybę imtis priemonių, kad Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo būtų anuliuota. Už tai, kad būtų priimta tokia Seimo rezoliucija, pasisakė 52 parlamentarai, 9 buvo prieš, dar 6 susilaikė.

Rezoliucija, kurios iniciatorius konservatorius Mantas Adomėnas, vyriausybė raginama iki lapkričio 17 d. pateikti ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl EP priimtos rezoliucijos teisėtumo ir pareikalauti, kad ji būtų paskelbta negaliojančia.

Seimo nario projekte tvirtinama, jog EP priimta rezoliucija „yra neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo“, o jei nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, „gali tapti pavojingu precedentu“.

M. Adomėno rezoliucijos projekte taip pat rašoma, kad Seimas „apgailestauja ir išreiškia gilų susirūpinimą dėl Europos Parlamento mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso Europos Parlamento kompetencijai“.

Dar kartą apsijuoks

Svarstant rezoliucijos projektą Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė tvirtino, kad Lietuva kreipdamasi į Europos bendrijų teisingumo teismą tik dar kartą apsijuoks.

„Ar neatrodo, kad toks ieškinys teisme nebūtų net priimtas? [...] Ar mes dar kartą norime patirti tą gėdą, ar ne paprasčiau būtų tiesiog pataisyti įstatymą, kaip siūlo prezidentūra?“ – Seimo narių iš tribūnos klausė B. Vėsaitė.

Kitas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat tikino, kad Lietuvos kreipimasis į teismą būtų neprotingas. Pasak jo, aišku yra tai, kad Europos Parlamento rezoliucija neįpareigoja valstybės narės imtis konkrečių veiksmų, o yra tik rekomendacinė. Todėl jis vertino rezoliuciją tik kaip Lietuvos euroskeptikų iniciatyvą ir siūlė ją atmesti nesvarsčius.

Jam pritardamas socialdemokratas Česlovas Juršėnas teigė, kad rezoliuciją EP inicijavo patys lietuviai ir siūlė aiškintis būtent su tais „netikėliais“.

„Rezoliuciją EP inicijavo Leonidas Donskis ir Vytautas Landsbergis. Pradėkime aiškinti nuo to, kas čia kaltas ir ką su jais daryti“, – sakė Č. Juršėnas.

Įžvelgė Briuselio diktatą

Savo ruožtu rezoliucijos šalininkai tikino, kad EP rezoliucija gali tapti nemaloniu precedentu, kai Briuselis esą bandys primesti savo vertybes ir tradicijas ES šalims narėms.

„Mūsų valstybė turi garbingą istoriją. Turime savo vertybes ir papročius, kurie yra laiko patikrinti. Taip pat žinome bažnyčios nuomonę. Noriu paklausti iniciatorių, kaip jiems atrodo, ar tai vienkartinis kišimasis į suverenios valstybės reikalus, ar absoliutaus diktato pradžia?“ – svarstant rezoliuciją retoriškai klausė Mečislovas Zasčiurinskas.

Kiti parlamentarai dar labiau karščiavosi ir iš Seimo tribūnos rėžė mintis, esą tokia EP rezoliucija buvo priimta veikiant homoseksualų lobistams.

„Mums iš Briuselio tam tikros orientacijos žmonės nevadovaus. Jie mums madų nediktuos, mes turime savo požiūrį“, – liejo emocijas parlamentaras Petras Gražulis.

Jam pritarė ir kolega Egidijus Klumbys, teigdamas, kad šią rezoliuciją priimdamas EP siekia Lietuvą „sutrinti“.

„Europarlamentas pajuto tą baimę, kad gali atsirasti daugiau tokių besipriešinančių šalių homoseksualų invazijai, totaliai invazijai iš senosios Europos į naująsias Europos Sąjungos šalis. Dėl to jie manė, kad reikia tiesiog sutrinti, parodyti, kad tai neišmanėliai, homofobai. [...] Tai yra to blogo gyvenimo būdo primetinėjimas mums. [...] Tačiau tikrai mūsų tautos dauguma nenori tų idiotiškų paradų, tos gėdos, kad čia demonstruotų Vilniuje centrinėse aikštėse ir gatvėse“, – dėstė „liaudies išmintį“ iš Seimo tribūnos E. Klumbys.

Kiti parlamentarai savo ruožtu ragino svarstant šį klausimą nepasiduoti emocijoms ir priminė, kad kalbama net ne apie konkretų įstatymą ar konkrečias homoseksusalų teises, o tiesiog apie tai, kad EP priimdamas rezoliuciją, kuria kritikuoja dar neįsigaliojusį įstatymą ir siūlo jį taisyti, viršijo savo kompetenciją.

„Šiuo atveju mes kalbame apie mūsų laisvę ir demokratiją, kiek mes turime teisę išreikšti savo visuomenės moralines nuostatas“, – teigė Saulius Stoma.

EP pasmerkė įstatymą

Alfa.lt primena, kad EP rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Lietuvą persvarstyti prieštaringai vertinamą Nepilnamečių apsaugos įstatymą, draudžiantį vaikams skleisti informaciją, kuria „propaguojami“ homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai.

„Europos Parlamentas (...) pažymi, kad 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Seimo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas dar neįsigaliojo ir turi būti persvarstytas dar prieš įsigaliojimą“, – sakoma rezoliucijoje.

EP savo rezoliucija taip pat paragino Pagrindinių teisių agentūrą pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei jo pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisės aktus.

Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja liepą Seimo priimtą ir kitąmet turintį įsigalioti įstatymą, kuriame kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija pripažįstama tokia, „kuria propaguojami homoseksualūs santykiai“ ir „paniekinamos šeimos vertybės“.

Priėmus įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo grupę jam tobulinti. Seimas po pateikimo jau yra pritaręs pataisoms, kuriomis siūloma išbraukti nuostatas, draudžiančias vaikams skleisti informaciją, „propaguojančią“ homoseksualius santykius.

Prezidentės sudaryta darbo grupė, išbraukusi žmogaus teisių gynėjų kritikuotą normą, pasiūlė numatyti draudimą skatinti mažamečių lytinius santykius.