Skaitytojo tema: gamintojai siūlo produkciją siųstis iš „torrentų“?

Gamintojai siūlo produkciją siųstis iš „torrentų“?
Gamintojai siūlo produkciją siųstis iš „torrentų“?

Kol Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) ruošiasi bausti 106 internautus, esą nelegaliai parsisiuntusius „Microsoft Windows 7 Ultimate“ programą, patys „Microsoft Lietuva“ atstovybės darbuotojai skambinantiems ir prašantiems patarti, kur gauti legalią programą, pasiūlo ją parsisiųsti iš interneto.

Alfa.lt redakciją po žinios apie 106 internautus, kurių IP adresai pateko į pareigūnų rankas dėl to, kad šie parsisiuntė „Microsoft Windows 7 Ultimate“ operacinę sistemą iš interneto, pasiekė dviejų skaitytojų laiškai. Redakcijai parašę žmonės tvirtino, kad parsisiųsti reikiamą operacinę sistemą jiems pasiūlė patys „Microsoft“ klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai.

reklama

Pasiūlė parsisiųsti iš „torrentų“

„Įmonėje aš rūpinuosi informacinėmis technologijomis. Kažkada teko perrašyti keliems kompiuteriams operacinę sistemą. Kreipiausi į „Microsoft Lietuva“ atstovybę, prašydamas pagalbos, nes turėjome serijinius kodus, bet kompaktinių diskų su pačia programa – ne. Man buvo užsiminta, kad tai, ko man reikia, galiu parsisiųsti iš interneto“, – Alfa.lt pasakojo prisistatyti nenorėjęs vyras.

Kaip teigė į redakciją kreipęsis skaitytojas, reikalingą operacinę sistemą jis buvo priverstas parsisiųsti internetu. „Vakar iš žiniasklaidos sužinojau, kad ruošiamasi nubausti 106 žmones, taip pat parsisiuntusius programą. Įdomu, kodėl „Microsoft“ patys siūlo parsisiųsti, o vėliau – už tai baudžia?“ – domėjosi Alfa.lt skaitytojas.

Su panašia situacija susidūrė ir kitas Alfa.lt skaitytojas, tvirtinęs, kad „Microsoft Lietuva“ klientų aptarnavimo centro darbuotojai tiesiai šviesiai pasiūlė parsisiųsti reikiamą operacinę sistemą iš „torrentų“ ir legalizuoti ją su turimu serijiniu kodu. „Labai nustebau išgirdęs tokį pasiūlymą. Juk tai nėra legalu, ar ne?“ – teiravosi redakcijai parašęs žmogus.

Su problemomis susiduria neoriginalios įrangos vartotojai

„Microsoft Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Žana Jakevičienė tvirtino, kad pagalbos prašymų iš tų, kurie turi tik serijinius programų numerius, nesulaukia. „Dažniausiai kyla problemų ir pasipila skambučiai tik tada, kai kažkas įdiegia programinę įrangą ir tik po kurio laiko išaiškėja, kad tai nėra originali programa“, – tvirtino moteris.

Ji pabrėžė, kad legaliai „Microsoft“ siūlomą programinę įrangą galima įsigyti perkant naują kompiuterį, parsisiunčiant iš oficialaus „Microsoft“ tinklalapio internete arba tuo atveju, kai pats programinės įrangos gamintojas siūlo išbandyti vieno ar kito produkto bandomąsias, beta versijas ar įsidiegti jau išleistos programinės įrangos papildinius. Vis dėlto parsisiųsti programinę įrangą internetu gali tik įmonės, paprastiems namų vartotojams tai neįmanoma.

Pasak moters, parsisiuntus programinę įrangą ne iš „Microsoft“ puslapio vartotojai gali susidurti su įvairiomis problemomis. „Dažniausiai internete randama programinė įranga yra platinama žmonių, turinčių šiek tiek daugiau techninių žinių nei paprastas vartotojas, todėl kyla du pagrindiniai pavojai: įrangą galima parsisiųsti su virusais arba su saugumo skylėmis“, – aiškino „Microsoft Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene.

Pasiūlė parsisiųsti? Negali būti!

„Windows“ produktų grupės vadovas Vytautas Tamošaitis kategoriškai neigė, kad „Microsoft Lietuva“ klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai galėjo pasiūlyti vartotojams parsisiųsti neoriginalią programinę įrangą iš interneto. „Tikrai neturėjo būti taip, kad įrangą buvo pasiūlyta parsisiųsti iš kažkokių neautorizuotų įsigijimo vietų. Nežinau konkretaus atvejo, bet pagal visas mūsų taisykles mes siūlome tik legalią programinę įrangą. Taigi darbuotojai galėjo pasiūlyti atsisiųsti tik originalią įrangą, pavyzdžiui, bandomąją versiją“, – pabrėžė jis.

Anot jo, programinė įranga Lietuvoje dažniausiai yra parduodama kartu su naujais kompiuteriais ir kompiuterių pardavėjai turėtų klientams duoti arba originalius kompaktinius diskus, arba įrašyti programinės įrangos kopiją pačiame kietajame diske. „Tokiu atveju, jei vartotojui kyla kažkokių problemų, jis turėtų kreiptis į kompiuterio pardavėją“, – tvirtino V. Tamošaitis.

Tuo atveju, jei vartotojai programinę įrangą įsigijo ne pirkdami kompiuterį, o atskirai, pametę kompaktinį diską jie gali užsisakyti disko kopiją, bet už tai teks sumokėti papildomai. Jei kompiuterio, kurį perkant buvo įsigyta programinė įranga, gamintojas nebeegzistuoja, o vartotojas turi iš kur pasiskolinti originalų programinės įrangos kompaktinį diską, programinę įrangą įsidiegti galima ir taip. „Galima įsidiegti naudojant savo turimą originalų serijinį kodą, bet negalima kopijuoti disko“, – aiškino „Windows“ produktų grupės vadovas.

Anot V. Tamošaičio, vartotojai, kurie turėdami legalius serijinius programinės įrangos kodus galvoja, kad gali ją parsisiųsti ir legalizuoti, klysta. „Iš legalumo pusės kaip ir viskas gerai, bet jie pažeidžia platinimo taisykles – programinės įrangos kopijų daryti negalima, todėl kai originalios įrangos diskas pasiskolinamas, kopija nedaroma, parsisiunčiant – daroma, – nurodė skirtumą specialistas. – Diskus kopijuoti gali arba patys „Microsoft“, arba mūsų partneriai.“

Jei gamintojas leidžia, vadinasi, legalu

Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos vadovas Vytas Simanavičius tvirtino, kad leidimas pasiskolinti originalų programinės įrangos kompaktinį diską iš kito žmogaus nenusižengia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatoms. „Kiekvienas autorius ar gamintojas savo teises saugo taip, kaip jam atrodo būtina. Jeigu gamintojas pasakė, kad yra galimybė pasiskolinti originalų kompaktinį diską, vadinasi, taip galima“, – tvirtino LANVA vadovas.

Išgirdęs Alfa.lt redakcijai parašiusių skaitytojų pasakojimus apie išgirstus pasiūlymus parsisiųsti programinę įrangą iš interneto, V. Simanavičius tvirtino, kad reikėtų patikrinti, iš kur iš tiesų buvo pasiūlyta parsisiųsti įrangą. „Labai dažnai teisių turėtojai turi savo serverius, iš kurių galima gauti reikiamas programas“, – tvirtino jis.

Pats LANVA vadovas tvirtino, kad yra linkęs abejoti tokiais Alfa.lt skaitytojų pasakojimais. „Aš manau, kad po žinios apie rastus 106 pažeidėjus tiesiog kilo panika. Netikiu, kad kuris nors teisių turėtojas siūlytų daryti tai, ką jie patys draudžia, – sakė jis. – LANVA gauna daugybę elektroninių laiškų su teiginiais, kad niekas nepirks legalios programinės įrangos, kad žmonės neturi pinigų ir panašiai. Aš manau, kad tiesiog vartotojai dabar suprato, jog gali nukentėti, todėl tokius jų teiginius reikėtų pirmiausia ištirti, o tik tada vertinti.“