Danų analitikas: skatinti Lietuvos verslą – tarsi gydytis nuo pagirių degtine

Nedarbas
Nedarbas
  © Fotobankas
Andrius Sytas | Alfa.lt
2009-10-23 14:40

Lietuvos ekonomika rodo požymių, kad atsigauna, tačiau „pagirios“ dar nesibaigė, šampaną gerti per anksti, penktadienį Vilniuje sakė „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas. Kol kas bene didžiausias pavojus šaliai – Latvija, nes pagilėjusi krizė joje priverstų Lietuvą kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

„Yra optimizmo, tačiau mes dar nematome Lietuvos ekonomikos stabilizacijos požymių, kuriuos matome likusioje Europoje. Priežasčių šypsotis yra daugiau, bet šampanui dar truputį per anksti“, – sakė jis.

reklama

Jis gana skeptiškai žiūri į planus skatinti Lietuvos ekonomiką, mat šaliai dabar svarbiausia yra taupyti, sutvarkyti biudžetą, reformuotis bei tapti konkurencingesne.

„Apie ekonomikos stabilizavimą gana sunku kalbėti, nes problema ta, kad ekonomika yra nekonkurencinga. Kaip problemą sumažinti? Ne stimuliuoti ekonomiką, o elgtis atvirkščiai, nes tokią ekonomiką skatinti – tas pats, kas kentėti nuo pagirių: griebi dar vieną butelį degtinės, galvodamas, kad tai padės. Ekonomikos skatinimo ir degtinės gėrimo pasekmės tos pačios – pagirios“, – sakė L. Christensenas penktadienį Vilniuje „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė griežtai atsisakė komentuoti L. Christenseno pasisakymus. Ji po konferencijos analitikui ironiškai siūlė tapti Lietuvos finansų ministru. „Reikia Larsą paskirti finansų ministru, tada viskas bus gerai iš karto“, – ironizavo I. Šimonytė.

Nausėda: arba turime didelį deficitą, arba labai didelį deficitą

SEB banko analitikas Gitanas Nausėda vertino, jog šiuo metu Lietuvos valdžia yra desperacijoje – didina mokesčius, bet nebesulaukia norimo efekto. Jis sakė, kad anksčiau valdžios veiksmus palaikė, o dabar žiūri atsargiau ir galutinio įvertinimo teikti dar nenori.

„Mes turime pasirinkimą: arba turėti didelį biudžeto deficitą, arba labai didelį deficitą. Tai, ką daro dabar valdžia, yra didelio deficito siekimas, o jos kritikų siūlymai – turėti labai didelį deficitą. O tai keltų grėsmę net lito stabilumui“, – svarstė G. Nausėda.

Anot jo, Lietuva ir Estija šiuo metu yra labai panašioje padėtyje, esminis skirtumas – biudžetų padėtis bei estų sukaupta jo atsarga. „Tuo metu, kai formuojamas biudžeto deficitas, gerbiama ministrė turi lakstyti ir išleisti finansų emisiją, o Estija gali pasinaudoti stabilizavimo fondu“, – lygino analitikas.

Pabudai pagiringas – nebegirtuokliauk

L. Christensenas siūlė prisiminti 2001-uosius, kai Lietuvos ekonomika po Rusijos krizės atsigavo be jokio ekonomikos gelbėjimo plano, tiesiog Lietuvai sutvarkius savo valstybės finansus.

„Netikiu stimulu, kad turime jo imtis. Manau, akivaizdu, ką reikia keisti – pertvarkyti darbo rinką, reformuoti pensijų sistemas, dereguliuoti ekonomiką. Lietuvos valdžia šiose srityse turi per mažai ambicijų. Bet negalvokite, kad tai turės įtakos šiais ar kitais metais. Žinau, kad kai kurie politikai galvoja, jog iš krizės išeiti svarbiausia – stimuliuoti ekonomiką, bet taip nėra“, – svarstė L. Christensenas.

Analitikas ypač skeptiškai atsiliepė apie planus valstybės pinigus skirti būsto renovacijos programai, vadino tai socializmu.

„Lietuva negali išlaidauti, kad išbristų iš krizės. Lietuva juk išlaidaudama įbrido į krizę“, – svarstė „Danske Bank“ analitikas.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika kris 25 proc., daugiausia Baltijos šalyse, prognozuoja „Danske Bank“. Tačiau realiai padėtis Lietuvoje nebus blogesnė, tiesiog pernykštis trečias ketvirtis Lietuvoje buvo geriausias, todėl kritimas atrodo didesnis, svarstė jis.

Dano motinos išmintis Lietuvos pensininkams

Anot L. Christenseno, šaliai šiuo metu svarbiausia nustoti leisti daugiau nei uždirba.

„Mano motina mokė – negalima išleisti daugiau nei uždirbi. O jūs kitais metais ketinate išleisti 10 proc. daugiau nei turite. Tai nepakankamai gerai, tai didžiulė rizika, tam reikia skolintis. Ir tai, mano nuomone, šiai šaliai yra pagrindinis iššūkis. Žinau, kad politiškai labai sunku pasakyti žmonėms, kad reikės mokėti didesnius mokesčius, o pensijos ir atlyginimai bus mažesni. Tačiau negalima visko tęsti taip, kaip dabar. Tai labai paprasta. Alternatyvos tam nėra“, – tikino analitikas ir pabrėžė, kad nuo to, kiek patvarūs valstybės finansai, priklauso ir tai, ar stabili jos valiuta.

„Nesiūlau lito devalvuoti, siūlau padaryti sprendimus, kad lito devalvuoti nereikėtų. Užsienio analitikai nerimauja dėl galimos devalvacijos, nes viešieji finansai nėra sutvarkyti. Kai jie bus sutvarkyti, devalvacijos baimė pradings“, – sakė analitikas.

Lietuvos ekonomikos bumo metais šis analitikas pranašavo, jog geri laikai pasibaigs skaudžiai, už ką Lietuvoje buvo dažnai kritikuotas.

Didžiausias Lietuvos pavojus – Latvija

Alkoholines metaforas L. Christensenas naudojo ir dabartinei šalies situacijai apibūdinti.

„Prieš krizę sakiau, kad Lietuvos ekonomika yra tarsi vakarėlio metu išgėrusi butelį degtinės. Pasirinkimas buvo tik ar gerti dar vieną butelį, ar jau dabar eiti namo, tačiau jau aišku, kad pagirios tikrai bus. Dabar yra pagirios. Bet manau, kad mes judame atsigavimo link. Pasaulio ekonomika nustojo kristi, ir tai, tikėtina, pasijus Lietuvos ekonomikai. Ateityje matome kažkiek optimizmo“, – atsargiai kalbėjo L. Christensenas.

Šampaną dar pašaldyti šaldytuve verčia ir situacija Latvijoje, kurios vyriausybė nesutaria su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos Komisija ir rizikuoja prarasti šių paramą.