Top 10: beprotiškiausios įrodytos teorijos apie visatą

Juodoji skylė
Juodoji skylė
Askmen.com | Alfa.lt
2009-09-13 00:00

10. Žemė yra apvali

Dabar ši mintis daugumai pasaulio žmonių atrodo savaime suprantama, tačiau taip buvo ne visada. Nors Pitagoras yra pats žinomiausias žmogus, siejamas su šia teorija, tačiau iš tiesų tik Renesanso metu, prasidėjus didžiosioms kelionėms po pasaulį, pasikeitė iki tol vyravusi nuomonė, kad Žemė yra plokščia.

9. Perturbacijos teorija ir Neptūno egzistavimas

Sero Isaaco Newtono visuotinės traukos dėsnis leido apskaičiuoti planetų orbitas, tačiau atliekant Urano apskaičiavimus, kažkur įsivėlė klaida. 1843 metais pirmą kartą buvo iškelta teorija, kad egzistuoja dar viena planeta, kuri Urano orbitoje sukelia perturbaciją. 1946 metais Neptūnas buvo atrastas ir apskaičiuota tiksli jo buvimo vieta. Nors dabar sunku patikėti, iš pradžių idėjos apie dar vienos planetos egzistavimą atrodė neįtikėtinos ir beprotiškos.

8. Kometos – dangaus fenomenas

Ilgus amžius buvo galvojama, kad kometos pranašauja nelaimes. Aristotelis iškėlė klaidingą teoriją, kad kometos yra meteorologinis reiškinys, kurią paneigė Seneka, supratęs, kad kometos yra dangaus fenomenas. T. Brachė, atlikęs skaičiavimus, įrodė, kad kometos yra savarankiški dangaus kūnai.

7. Besiplečianti visata

Visatos dydis yra klausimas, į kurį dar nėra galutinai atsakyta. Albertas Einšteinas teigė, kad visata yra nekintamų dimensijų ir visatos dydį pavadino kosmologine konstanta. 1929 metais Edwinas Hubble'as pastebėjo, kad visata plečiasi, įrodęs, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos. E. Hubble'o dėsnis paneigė nuomonę, kad visatos dydis yra statiškas.

6. Atomai

Žodis „atomas“ kilęs iš graikiško termino, reiškiančio pačią mažiausią nedalomą dalelę. Ilgai buvo galvojama, kad viskas žemėje susideda iš keturių dalykų – žemės, vandens, ugnies ir vėjo. Leukipas ir Demokritas pirmieji ėmė teigti, kad viskas susideda iš tos pačios medžiagos, tik turi skirtingas formas, todėl ir gaunami objektai yra skirtingi. Nors mokslininkams prireikė ilgų amžių tai įrodyti, dabar atomų egzistavimas yra nepaneigiama tiesa.

5. Kvarkai

Jei idėja apie atomus šitiek laiko atrodė kaip didžiausia beprotybė, tuomet kas galėjo susimąstyti apie dar mažesnes daleles – kvarkus. Vadinami elementariosiomis dalelėmis kvarkai yra atomų sudedamosios dalelės (neutronai, protonai ir elektronai). Teorija apie jų egzistavimą pirmą kartą buvo pristatyta tik 1960 metais ir atrodė neįtikėtina. Daugybė įvykdytų mokslinių tyrimų įrodė jų egzistavimą.

4. Tycho Brachė ir „stella nova“

Daugybę metų žmonės galvojo, kad pasaulis už mėnulio yra pastovus ir nekintantis (dangaus nekintamumo teorija). Tačiau 1572 metais ryški žvaigždė pasirodė danguje. Kadangi buvo laikomasi dangaus nekintamumo teorijos, to meto žmonės išsigando, kad kažkas nepaaiškinamo vyksta atmosferoje, tačiau T. Brachė tikėjo, kad danguje įsižiebė nauja žvaigždė („stella nova“). Dabar jau žinoma, kad jis stebėjo supernovą ir jo spėjimas, jog visata yra nepastovi, buvo teisingas.

3. Juodosios skylės

Įsivaizduok, kad esi pirmasis žmogus, išgirdęs apie tai, kad kosminėje erdvėje egzistuoja juodosios skylės, kurios yra tokios tankios, kad niekas, net šviesa, negali iš jų išsilaisvinti. Pirmą kartą ši idėja buvo iškelta 1783 metais. Po daugybės metų ir įvairių matematinių skaičiavimų galiausiai buvo pripažinta, kad jos egzistuoja. Astronominiai stebėjimai prisidėjo prie šios teorijos įsigalėjimo.

2. Heliocentrinė saulės sistema

Teorija, kad ne Saulė sukasi aplink Žemę, o Žemė sukasi aplink Saulę, matyt, nusipelnė pačios kontroversiškiausios visų laikų teorijos vardo. Nicolas Copernicas, pirmasis iškėlęs šią teoriją, savo darbais įkvėpė Galileo Galilei, kuris praleido dešimt metų uždarytas savo namuose dėl tuo metu eretiškomis laikytų idėjų. Tik XVIII amžiuje knygos apie heliocentrinę teoriją buvo išbrauktos iš bažnyčios draudžiamų knygų sąrašo.

1. Didysis sprogimas