Staškevičius: galime įsipareigoti, kad nereikalausime kompensacijos iš vyriausybės

I.Staškevičius
I.Staškevičius
© Andrius Petrulevičius
Andrius Sytas | Alfa.lt
2009-09-07 16:57

„NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius sako, jog jo įmonė gali įsipareigoti nereikalauti iš „Leo LT“ likviduoti norinčios valstybės kompensacijų, net jei tokios kompensacijos jiems priklausytų.

Taip įmonė pasielgtų, jei valstybė sutiktų „Leo LT“ skaidyti atkurdama prieš jo įkūrimą buvusią padėtį, t. y. išmokėti „NDX energijai“ kuriant „Leo LT“ įneštas VST akcijas bei iš VST išmokėtus dividendus, žadėjo I. Staškevičius „Žinių radijo“ laidoje pirmadienį.

reklama

„Mūsų siūlymas – kalbėti apie paprastą atsikeitimą akcijomis ir grįžimą į pradinę padėtį. Tuomet tikrai nebūtų konflikto, galėtų „NDX energija“ įsipareigoti nereikalauti jokių kitų kompensacijų, nesvarbu, ar mums jos priklausytų ir jas siūlytų prisiteisti kokie nors žymūs advokatai“, – kalbėjo I. Staškevičius.

Jis tvirtino, jog toks skyrybų būdas esąs greičiausias ir teisingiausias. Jis išspręstų ir abejones, ar kuriant „Leo LT“ įnašai akcijomis buvo padaryta teisingai, sakė I. Staškevičius.

„Jei yra abejonių dėl to, ar „NDX energijos“ įnašas buvo pervertintas ar neteisingai įvertintas, gal nuvertintas – tai grąžinkite jį natūra ir visos problemos bus išspręstos“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo „Leo LT“ šiuo metu „vis tiek jau yra pasmerktas procesas. Geriausiu atveju susitarsime dėl turtinių, banalių klausimų“.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra kalbėjęs , jog „NDX energija“ gali bandyti kreiptis į Stokholmo arbitražą ir tvirtinti, jog dėl neva neteisėtų vyriausybės veiksmų ji nebegalinti pelningai parduoti „Leo LT“ akcijų.

„Galima daryti prielaidą, kad „NDX energija“ paruoštų verslo planą, pagal kurį parduotų savo „Leo LT“ akcijas už 3–5 mlrd. litų ar eurų. Ir jį kaip galimą padarytą žalą, kurią patyrė dėl vyriausybės veiksmų, teiktų prisiteisti arbitraže. Kokį sprendimą priimtų arbitražas, sunku pasakyti“, – sakė A. Sekmokas.

Praėjusią savaitę išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Londono teisininkas Michaelas Polonsky, britų advokatų kontoros „Berwin Leighton Paisner“ partneris, pareiškė, kad vyriausybei „Leo LT“ ardymas gali atsieiti 1 mlrd. eurų (3,5 mlrd. litų).

Staškevičius: parlamentarai žadėjo palankumą už finansinę paramą

Interviu „Žinių radijui“ I. Staškevičius tvirtino, jog parlamentarai žadėjo jiems palankią nuomonę už finansinę paramą rinkimuose.

„Kai praėjusių metų rudenį vyko balsavimas Seime dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kreipimosi šalininkai laimėjo vieno balso persvara. Tuomet mes gavome labai subtilių, bet aiškių užuominų, kad, vyrai, artėja rinkimai, jei susiprasite, balsavimas bus visiškai kitoks“, – sakė jis.

Taip paramos prašė, anot I. Staškevičiaus, „iš dabartinių frakcijų, kurios laviruoja tarp pozicijos ir opozicijos visą laiką“.

Paprašytas patvirtinti, ar tai galėtų būti Liberalų ir centro sąjunga, I. Staškevičius sakė: „Čia jau būtų teisminio tyrimo dalykas.“

Jis tvirtino, jog „NDX energija“ nėra rėmusi partijų. Taip pat nuo tada, kai įmonei vadovauja I. Staškevičius, neleido pinigų viešiesiems ryšiams.

„Mes buvo kaltinami tuo, kad papirkome visą žiniasklaidą, sukaupėme dideles pajėgas ir panašiai. Galbūt buvo tokių užuomazgų „Leo LT“ steigimo metu“, – teigė I. Staškevičius.

Moralė – reliatyvus dalykas

Verslininkas skundėsi, jog jo įmonių grupė buvo kritikuojama neva daugiausia dėl to, kad yra vietos verslas.

Jis net lygino, kad neva užsienio bankams yra atleidžiama tai, kad jie naudojasi įstatymų lengvatomis, o kai „NDX energijos“ savininkų taip pat valdoma „Maxima“ pasinaudojo mokesčių lengvata, skirta neįgaliųjų įmonėms remti, ir privertė valstybę grąžinti jai dešimtis milijonų litų.

„Tuo atveju, kai lengvatomis naudojosi Skandinavijos bankai ir ilgus metus veikdami pelningai nemokėjo pelno mokesčio, niekas jokių moralinių abejonių dėl to nekelia. O kai kita lengvata, daug mažesne apimtimi pasinaudojo kažkokia vietos bendrovė, tai keliamas moralinis klausimas“, – piktinosi verslininkas.

Jis svarstė, jog laikantis aukštų moralės standartų, keliamų vietos įmonėms, „pasidaro labai sunku konkuruoti su užsienio prekybos tinklais“.

„Čia teisingo kompromiso klausimas. Visur reikia ir reikės ieškoti teisingo kompromiso“, – apie moralumą kalbėjo I. Staškevičius.

„Maxima“ įkūrė neįgaliųjų valdomą įmonę, perdavė jai visą turėtą nekilnojamąjį turtą, po to jį nupirko iš šios įmonės. Po to pareikalavo, kad jai valstybė sumokėtų PVM už pastarąjį sandorį. Šį teisėtą reikalavimą valstybė išpildė.

Savo kaime pranašu nebūsi

I. Staškevičius taip pat tikino manantis, jog prieš „Leo LT“ buvo sukilta dėl to, kad jos savininkai jau yra stambūs verslininkai. Jo nuomone, „grynai ekonomiškai“ viskas buvo padaryta teisingai, „bet čia ne tas projektas, kur remia vien verslo logikos, vadybos, ekonomikos kriterijai“.

„Akivaizdu, kad galbūt buvo „NDX energijos“ vadovų pamiršta, kad kompanijos akcininkai valdo ir kitus verslus Lietuvoje. Per didelė ekonominė įtaka būtų sutelkta vienos žmonių grupės rankose. Nesvarbu, kad jie Lietuvos piliečiai ir Lietuvos įstatymai to nedraudžia. Jei tai būtų buvusi kita grupė, ne „NDX energija“, projektas „Leo LT“ nebūtų vertinamas taip kritiškai“, – tikino jis.

Verslininkas taip pat tikino, jog „Leo LT“ teko kritikos „krūvis“ vien dėl to, kad buvo kritikuojama jį kūrusi ankstesnė socdemų valdžia.

„Mes iš tiesų pervertinome „Leo LT“ projekto teigiamas puses ir manėme, kad jos nusvers visą neigiamą krūvį. Ir visuomenė iš tiesų priims ir supras, kad „Leo LT“ yra pažangus, geras projektas kuris galėtų prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei apskritai ekonomikos augimo ir klestėjimo“, – tikino I. Staškevičius.