Pseudopirmininkas žūva virtualiame skandale

Rūta Janutienė
Rūta Janutienė

Prisimenu: Seimo pirmininkas važiuoja pas Prezidentą su VSD pažyma apie „grėsmes nacionaliniam saugumui“. Lietuva nustėrusi: jos Paksas, jos Prezidentas sučiuptas bičiuliaujantis su, dabar jau nebeprisimenu kokio pavadinimo, Rusijos mafija. Ten ir lietuviška Mata Hari su savo vardo brendžiuku, ir telefoniniai skambučiai apie Ispanijon pasitraukusiam Mečiui Laurinkui gresiantį fizinį susidorojimą. Siaubas!

Tik, deja, neprisimenu, kad kuris nors net menkas epizodas iš tos pažymos būtų pasitvirtinęs. Klastotė ir tiek. Valstybės saugumas tokių prirašė ir išviešino šūsnis. Tikrų neduoda net Seimui.

R. Pakso skandale tebuvo du tikri dalykai. Neorus prezidento karas dėl „Žemaitijos kelių“ akcijų ir jo paties prezidentinė kvalifikacija. Na, „nevežė“, ir tiek. Sėdi Prezidento rūmuose, bet ne Prezidentas. Būtent todėl galų gale ir pralošė prieš tai, kas vėliau buvo pavadinta „valstybininkų klanu“.

Prisiminiau tą reikalą, nes Arūnas Valinskas žūva pagal tą patį scenarijų. A. Valinsko ir Henytės nuotraukos, kurios pasičepsint platinamos „visų jūsų minčių“, yra iš senoko viešo renginio. Henytė tada, šviežiai atsėdėjęs ir parašęs „knygą“, atvyko į Kėdainių „Vikondos“ pramogų centrą, nusipirko stalelį prie scenos ir prišokdavo pozuoti su visais, kuriuos atpažindavo. „Žvaigždė“ tarp „žvaigždžių“. Vieno garsaus prodiuserio sumanymu, jis netgi pats turėjo tapti eterio žvaigžde. Televizijoms pakako proto pasakyti „ne“.

Taigi, tokių Henytės nuotraukų su skirtingais viešo gyvenimo personažais yra didelė gausybė. Tas kitas veikėjas iš kriminalinės kronikos, rodos, „Micha“, su kuriuo meiliai sveikinasi Valinskai, irgi sukelia bangą prisiminimų iš naujausios politinės istorijos.

STT dūla byla, kurioje aprašyta, kaip Trakų buvęs meras Vytautas Petkevičius rajoną valdė kartu su vietiniu banditu. Skirtingai nei Valinskas su „Micha“, sakoma, kad Petkevičius valdžia dalijosi realiai, tačiau jam tokiam begėdžiui niekas antrankių nerakino, o Nacionalinė mokėjimų agentūra netgi davė daugiau nei milijoną, kad jis turėtų viešbutį ant ežero kranto.

V. Petkevičius vis dar sukasi tarp kovotojų prieš saugomas teritorijas ir turi palaikymą Seimo konservatorių frakcijoje (Rutkelytė su Šimėnu kalba jo žodžiais). O štai Valinskui „Lietuvos rytas“ konstatuoja mirtį. Generolui Boreikai, kuris rengia pasitarimus su, mano supratimu, kriminaliniu Kėvišu, neskelbia. Petkevičiui neskelbia. Nelaidojo ir Artūro Paulausko, kuris prieš kelerius metus panašiai plačiai šypsojosi netgi dviejų garsių banditų glėbyje.

Prie jų „kompra“ nelimpa, o prie Valinsko limpa. Kaip ir Lolišvilės tualetinis popierius. Juo „gydėsi“ kone visas Lietuvos politinis olimpas, o skiautė „gydomosios medžiagos“ nusidriekė tik paskui vieną politinį pasturgalį.

Matant, kaip tiksliai rezonavo visi, nuo ko priklauso Valinsko nuvainikavimas, yra didelė tikimybė, kad Valinsko kriminalizavimas yra gerai apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama perimti Seimo narių balsais turtingą „prisikėlėlių“ partiją.

Man įstrigo „Lietuvos žinių“ versija, kad esą tai gali būti Žiemelių – tėvo ir sūnaus – operacija. Pasakojimai, kad partiją jos kūrimosi etape kadrais parėmė būtent tas klanas, pagrindžia tą versiją. O vėlesnis atskilusių nuo Valinsko veikėjų šnekėjimas apie V. Žiemelį kaip apie naują „prisikėlėlių“ lyderį ją padaro labai įtikinamą.

Vien jau kergimas su „daktarais“ yra simptomiškas: nurodo į tuos laikus, kai V. Žiemelis, būdamas G. Vagnoriaus vyriausybės vidaus reikalų ministras, kaupė žinias apie kriminalinį pasaulį. O gal ant tų pačių rogučių nuo politinio Fudzijamos į politiką ketinama parsivežti ir G. Vagnorių? Juk tai – pats mylimiausias „visų jūsų minčių“ redaktoriaus žmonos premjeras.

Manau, kad netrukus sužinosime, nes A.Valinskas, kai neturi tiesioginio eterio, elgiasi, atsiprašau, kaip Paksas. Jis nemoka veikti per kitų kontroliuojamą žiniasklaidą, todėl išbarstys paskutinius pasitikėjimo trupinius. Tada mes turėtume pamatyti geidžiamą operacijos „prisikėlėliai“ finalą. Nieko nereikės ieškoti po kilimu. Patys išlįs.

O A. Valinskui, jau ne kaip Seimo pirmininkui, bet kaip žmogui, šis skandalas yra didelė pamoka. „Planktonas“, arba, kaip sakė vienas mūsų bendras pažįstamas, „žmonės, kuriems nebūdinga aukštoji smegenų veikla“, yra gera kompanija dalytis pergalėmis. Tačiau politikai jie netinka. Stresai „planktoną“ naikina, o tada aiškėja tikroji komanda. Ir ji yra tokia, kur veši puvėsis.