Ar vėžys gali būti mobilus?

Mobilusis ryšys
Mobilusis ryšys
© Photos.com
Laimius Stražnickas | „Savaitė“
2009-08-08 14:51

Dar neseniai savotišku padėties visuomenėje simboliu laikytas mobilusis telefonas šiandien skamba ir mokinuko, ir pensininko kišenėje, o mobiliojo ryšio antenos jau apraizgiusios visą šalį.

Ramina rinkėjus

reklama

Kai 1998 metais Vilniaus Antakalnio rajone iškilo pirmoji mobiliojo ryšio antena, gyventojai ja nesidžiaugė – žmonėms pradėjus protestuoti, antena buvo demontuota. Tačiau mobilusis ryšys neišvengiamai veržėsi į mūsų kasdienybę, pamažu išstumdamas tradicinius laidinius telefonus. Šiandien Lietuvoje jau stiebiasi 3 789 vadinamosios viešojo judriojo ryšio bazinės stotys. Antenų matyti visur – ant aukštesnių kalvų, bokštų ir bokštelių, visuomeninės paskirties statinių ir net mokyklų ar gyvenamųjų namų...

Panašu, kad be mobiliojo telefono šiandien gyvenimas nebūtų visavertis nei mokinukui, nei pensininkui. Tačiau sparčiai populiarėjantis žmonijos išradimas vis dažniau ėmė kliūti gyventojams ir jau pasiekė Seimo narių kabinetus. Ar parlamentarai išdrįs suvaržyti telekomunikacijų verslą sparčiai plėtojančių verslininkų apetitus, parodys ateitis.

Ankstesniojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė pernai ramino rinkėjus, nerimavusius dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, rengiamų ant vandens bokštų, netoli gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir kitų visuomeninės paskirties pastatų. Ji žadėjo inicijuoti, kad būtų peržiūrėtos ir pakeistos bazinių stočių higienos normos bei parengtos metodikos, pagal kurias būtų galima įvertinti mobiliojo ryšio antenų poveikį žmogaus sveikatai.

Neseniai Seimo narys Edvardas Žakaris įtampą visuomenėje nutarė gesinti įregistruodamas Švietimo įstatymo pataisą, leidžiančią mobiliojo ryšio stotis rengti ant vaikų ugdymo įstaigų pastatų tik šių įstaigų bendruomenei pritarus. Dar kategoriškesnis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas: jokių mobiliojo ryšio antenų ant gyvenamųjų namų!

Iki šiol radijo ryšio bazines stotis buvo draudžiama montuoti ant gydymo paskirties pastatų, kad jų skleidžiamos bangos nepakenktų žmogaus sveikatai ar gyvybei palaikyti naudojamiems elektroniniams medicinos prietaisams, ir ant ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Skandalas kaime

„Gauni vėžį – įgauni ir proto“, – karčiai šypsosi Kretingos rajono Žibininkų kaime gyvenanti Genovaitė Šunokienė.

Ši 48-erių moteris, kaip pati sako, yra paprastas žmogus: prieš penkiolika metų dirbo dažytoja, vėliau susidomėjo egzotiniais paukščiais. Pastaruoju metu ji tapo viena aktyviausių kovotojų prieš mobiliojo ryšio antenas. Pati turi įsigijusi mikrobangų spinduliavimo detektorių ir kasdien jį įsijungia, kad įsitikintų, kokio stiprumo bangos sklinda jos namuose. Visą žiemą detektorius rodė 0, tačiau nuo vasaros pradžios skaičiai gerokai išaugo.

Patyrusi paukštininkė neatsitiktinai susidomėjo mobiliojo ryšio poveikiu žmonių sveikatai ir pradėjo aktyviai dėstyti atrastas tiesas kitiems. Domėtis šia tema ją paskatino Žibininkuose kilę vėžio ligos protrūkiai. Susirgo tie, kurie daugiausia laiko praleisdavo namuose. 50 gyventojų turinčiame kaime šia liga susirgo penki žmonės.

Ponia Genovaitė pastebėjo, kad vasarą jai pradėdavo stipriai niežėti odą, o rudenį nustodavo. Tačiau vienos vasaros pabaigoje padidėjo limfmazgiai, tapo skausmingi ir sukietėjo, ėmė svaigti galva. Gydytojai jai nustatė Hodžkino limfomos antrą stadiją. Taip pat nuo įvairių auglių nuolat gaišo jos auginami paukščiai. G. Šunokienei pasirodė keista, kodėl ši klastinga liga užklupo būtent ją, gyvenusią be jokios įtampos ir stresų.

Pasišovusi išsiaiškinti, kur slypi šios ligos šaknys, G. Šunokienė priėjo prie išvados, kad kalta bus prieš kelerius metus Stanislovo Mažeikos kieme, ant vandens bokštelio, vos per keliasdešimt metrų nuo namų, atsiradusi mobiliojo ryšio antena, kurią, neatsiklaususi gyventojų, įrengė telekomunikacijų bendrovė „Bitė“. Visi susirgusieji vėžiu gyveno maždaug 100 metrų atstumu nuo mobiliojo ryšio antenos.

Šalia gyvenamųjų namų yra įsikūrusi „HBH Juozo alaus“ darykla. Vasarą čia suplaukia daug žmonių – per dieną keli tūkstančiai. Daugelis jų naudojasi mobiliaisiais telefonais. Gyventojai įtarė, kad tokiam srautui žmonių aptarnauti vasarą padidinama siųstuvų galia.

Kaimas nusiteikė ryžtingai ir ėmė reikalauti, kad vos devynių metrų aukštyje įrengta mobiliojo ryšio antena būtų demontuota. Sekėsi nelengvai – važinėjo komisijos, matavo spinduliuotės stiprį, jokių ryškių pažeidimų nesurado, tačiau nuo bokštelio antena buvo nuimta.

Ne vieną chemoterapijos seansą atlaikiusi ponia Genovaitė pradėjo sveikti. Ji pastebėjo, kad, išjungus anteną, iki tol nuolat mažėjęs hemoglobino kiekis jos kraujyje pradėjo didėti.

Pagerėjusia savijauta džiaugėsi ir G. Šunokienės kaimynas S. Mažeika, šalia kurio namo buvo iškilusi antena. „Mano kraujyje vėžinių ląstelių skaičius buvo padidėjęs šimtą kartų, sirgau kasos ir plaučių uždegimu. Jau ruoštasi man daryti kasos operaciją, tačiau, išjungus anteną, operacijos buvo atsisakyta – kraujyje vėžio žymenų per pusmetį smarkiai sumažėjo ir dabar yra tik triskart daugiau nei norma. Šiuo metu jau kalbama, kad operacijos neprireiks. Nežinau, ar mano negalavimų priežastis buvo būtent mobiliojo ryšio antena, tačiau ją pašalinus sveikata ėmė taisytis“, – kalbėjo S. Mažeika.

Telkia kovai

Įsitraukusi į kovą prieš mobiliojo ryšio antenas G. Šunokienė neslepia, kad dar viena mobiliojo ryšio – „Omnitel“ – stotis sumontuota būtent jai priklausančioje žemėje. „Prieš šešerius metus leidau pastatyti stotį. Tada nieko nežinojau apie galimą jos poveikį. Norėčiau, kad ji būtų iškelta nuo mano žemės, sutikčiau grąžinti gautus pinigus ir dar tiek pat pridėti, tačiau šiandien bendrovė „Omnitel“ nesutinka derėtis dėl sutarties nutraukimo. Iškelti bylą, remiantis poveikiu sveikatai, negaliu, nes, advokato tvirtinimu, gyvenu per toli nuo bokšto (iki 400 m). Liko dar ketveri metai iki sutarties pabaigos“, – kalbėjo Žibininkų kaimo gyventoja, už nuomą iš bendrovės „Omnitel“ gavusi 10 tūkst. Lt, kuriuos naudoja savo švietėjiškai veiklai.

Prisiskaičiusi apie elektromagnetinės spinduliuotės keliamą žalą, G. Šunokienė su keliomis bendramintėmis parengė Sveikatos apsaugos ministerijai peticiją, kurioje griežtai nepritarė nesaugiam mobiliajam ryšiui.

Peticijoje teigiama, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra sukaupusi daugybę mokslininkų tyrimų – 80 proc. jų patvirtina kenksmingą mobiliojo ryšio poveikį. Tačiau duomenys yra slepiami nuo visuomenės, nes pasaulio medikus spaudžia pelnus skaičiuojanti telefonų pramonė. Iniciatyvinė grupė ragina Lietuvą pasekti Europos Parlamento pavyzdžiu – jis pagal mokslininkų pateiktą tarptautinę tyrimų ataskaitą balsavo už tai, kad reikia keisti ir griežtinti nesaugias normas.

Peticijoje reikalaujama, kad mobiliojo ryšio siųstuvai būtų pašalinti nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo įstaigų ir gyvenamųjų namų stogų. Mažiausias atstumas nuo šių objektų iki siųstuvų turėtų būti bent 300 m. Siūloma kaimo bendruomenėms pačioms nuspręsti, kur leisti statyti mobiliojo ryšio stotis, raginama vaikams iki 16 metų apriboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir uždrausti jais naudotis mokyklose.

Prieš šešerius metus dar nieko nežinojusi apie elektromagnetinio spinduliavimo žalą G. Šunokienė neseniai buvo išrinkta naujai susikūrusio Jungtinio demokratinio judėjimo Sveikatos komiteto pirmininke. Prioritetinis komiteto uždavinys – aktyviai dalyvauti diskusijoje svarstant naujas higienos normas, reglamentuojančias elektromagnetinę spinduliuotę, ir įtikinti, kad Lietuvai reikia griežtinti, o ne dar mažiau riboti elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančios įrangos veikimo higienos normas, pavyzdžiui, panaikinant tokios veiklos higienos pasus.

Ar mobilusis ryšys kenkia?

Oficialiai teigiama, kad nėra įrodytas mobiliųjų telefonų ir žalos sveikatai ryšys. Tačiau kai kurie mokslininkai laikosi griežtesnės nuomonės.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Jonas Grigas, pirmasis Lietuvoje įkūręs mikrobangų mokslinę ir mokomąją

laboratorijas, tvirtina, kad mobiliųjų telefonų ir jų korinio ryšio antenos bei kiti mikrobangų šaltiniai kuria elektromagnetinę taršą, veikiančią žmones. Įvairūs elektriniai ir magnetiniai laukai bei mikrobangų spinduliuotė didina riziką susirgti vėžiu ir labiausiai pažeidžia hormonams jautrias kūno dalis – krūtis ir prostatą.

Ilgalaikė mikrobangų spinduliuotė kenksminga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Ji mažina kraujospūdį ir širdies ritmą bei turi įtakos su jais susijusiems procesams, sutrikdo angliavandenių apykaitą, net 75 proc. padidina cukraus kiekį kraujyje, sukelia priešdiabetinę būklę.

Kalbant mobiliuoju telefonu, spinduliuojančiu maždaug pusantro vato galią, tos galvos dalies akį veikia 12 mW/cm2 (mW – milivatas), o kitą akį – 600 mkW/cm2 (mkW – mikrovatas) galios spinduliuotė. Galvos smegenis veikia apie 1,5 mW/cm2 galia. Tačiau daug didesnę galią spinduliuoja judriojo korinio ryšio sistemų antenos. Tad net ir nesinaudojantys mobiliaisiais telefonais asmenys tampa mikrobangų spinduliuotės įkaitais.

Vienas žymiausių pasaulyje vėžio ekspertų, JAV Pitsburgo universiteto Vėžio tyrimų instituto direktorius dr. Ronaldas Herbermanas, susipažinęs su pirminiais dar nepaskelbtais tyrimų duomenimis, savo instituto darbuotojams išsiuntė precedento neturintį perspėjimą neleisti savo vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais ir patiems jais kalbėtis kuo mažiau. „Mes neturėtume laukti, kol bus atlikti išsamūs tyrimai. Geriau jau suklysti dabar ir būti saugiems, nei apgailestauti paskui“, – sakė mokslininkas.

Pavojaus nėra

Valstybinio aplinkos sveikatos centro, atsakingo už visuomenės sveikatos priežiūrą ir aplinkos sveikatinimą, Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigia, kad baimė dėl mobiliojo ryšio antenų poveikio sveikatai yra perdėta. Jo teigimu, mobiliojo ryšio stotims šiuo metu leidžiama 10 mkW/cm2 spinduliuotė.

Nė vienas iš pernai ir šiemet Valstybinio aplinkos sveikatos centro tirtų gyventojų skundų dėl mobiliojo ryšio antenų poveikio sveikatai nepasitvirtino. Pernai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko 2 860 elektromagnetinės spinduliuotės matavimų, tačiau viršijimų nenustatyta. Nepasitvirtino ir Žibininkų kaime pasklidusios kalbos, kad žmonės susirgo vėžiu dėl mobiliojo ryšio antenų skleidžiamų bangų.

M. Urbonas tvirtino, kad Europos Sąjungos šalyse taikomos nevienodos higienos normos mobiliojo ryšio bazinėms stotims – leistina norma Lietuvoje netgi yra šimtą kartų griežtesnė, nei rekomenduoja Europos Taryba.

Ką daryti, kad telekomunikacijų verslą plėtojančios ir mobilųjį ryšį naudojančios grupės būtų patenkintos? „Manau, kad kompromisą rasti sunku. Juk kiekvienas verslas susilaukia nepasitikėjimo ir įtarimų. Anksčiau žmonės daug protestavo prieš televizijos ir radijo antenas, tačiau dabar jas pamiršo – atsigręžė į mobilųjį ryšį. Net jeigu ir bus priimtas įstatymas, draudžiantis montuoti antenas ant gyvenamųjų pastatų, dabar jau esamų niekas nedemontuos, nes įstatymas atgaline data negali galioti. Be to, ateityje apskritai bus statoma tik viena kita antena, o seniau pastatytos – tiktai modernizuojamos, mat jų Lietuvoje jau gana daug pristatyta“, – aiškino Valstybinio aplinkos sveikatos centro atstovas.