Valdžia slapukauja, nes nežino, kaip toliau gyventi?

LRV, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
LRV, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
  © Tomas Černiševas

Slapukaujanti, sprendimus priiminėjanti, o vėliau juos atšaukianti valdžia nekelia pasitikėjimo. Specialistai sako, kad tai rodo valdžios vyrų pasimetimą, kelia visuomenės pyktį ir nerimą.

Vieną dieną sumažinusi, o kitą vėl padidinusi atlyginimus valdžia parodo savo baimę ir pasimetimą, esą tokie sprendimai gali išprovokuoti net visuomenės agresiją, panašią į tą, kurią jau matėme sausio viduryje.

Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas sako, kad žmonės labai jautriai reaguoja, kai kažkas yra daroma slapta nuo jų.

Esą tokiu atveju beveik visada kyla natūralus pyktis ir agresija, o kai sprendimas greit pakeičiamas, tai tik įrodo, kad šie – buvo teisūs.

Valdžios mėtymasis, nesugebėjimas priimti tvirto sprendimo, nuomonių kaitaliojimas žmonėms signalizuoja apie nepasitikėjimą savo priimtais sprendimais, galimybe juos įgyvendinti.

„Kai valdžia ima blaškytis, pasiduoti spaudimui, priiminėti, o vėliau keisti nutarimus, visuomenė pamato, kad gali „spausti“ valdžią, keisti jos sprendimus“, – aiškino psichoanalitikas.

Anot jo, pamačiusi valdžios silpnumą agresyvesnė visuomenės dalis įgauna visagalybės pojūtį, todėl ima prieštarauti bet kokiems priimamiems sprendimams, maištauti.

Psichoanalitikas įsitikinęs, kad blaškytis nenaudinga ir pačiai valdžiai, nes ji: parodo savo silpnumą, klysta, pripažįsta klaidas, ima smulkmeniškai meluoti.

Esą valdžiai privalu net sunkiausius sprendimus priimti skaidriai, nes kitaip apgauti žmonės gali išeiti į gatves, kaip tai padarė sausio mėnesį.

„Demokratinė visuomenė aštriai reaguoja į bet kokius bandymus karpyti socialines išmokas, mažinti atlyginimus. Paprastai išeinama į gatves, o valdžia, kuri imasi tokių žingsnių, sulaukia didelių problemų“, – aiškino politologas Algis Krupavičius. Anot jo, slapukaujančios valdžios laukia liūdnas likimas.

„Vyriausybė suklysti galėjo ir nespecialiai. Stresas, įtampa ir krizė veikia ir valdžios žmones“, – svarstė politikos mokslų specialistas. Tiesa, dabartinė šalies vyriausybė su žmonėmis nemėgo tartis dar pačioje savo valdymo pradžioje. Padėtis kiek pasikeitė tik po sausio mėnesį kilusių riaušių prie Seimo.

„Paskutinis valdžios sprendimas mažinti biudžetininkų bazinius atlyginimus netelpa į jokius sveiko proto rėmus. Jie tai padarė be jokių konsultacijų, pasitarimų. Manau, kad valdžia naudojasi situacija, nes daug žmonių atostogauja ir atidžiai neseka situacijos, todėl didelių mitingų tikėtis neverta“, – kalbėjo politologas.

Anot jo, dabar bus priimti tam tikri sprendimai, o visuomenė su jais susipažins tik rudenį, bet negalės protestuoti, nes jie jau bus įsigalioję.

„Savotiškai norima apgauti žmones, pastatyti juos prieš įvykusi faktą, esą turime, ką turime, kur buvote anksčiau“, – aiškino A. Krupavičius. Visgi žmonės atsitokės, ateis sunkus ruduo, o tada, pasak politologo, galima laukti protestų.

Apžvalgininkui Sauliui Spurgai labiausiai užstrigo vyriausybės bandymas neskaidriai priiminėti sprendimus.

„Reikia išnagrinėti, atlikti tyrimus, tartis ir tik tada priimti sprendimus, o ne skubiai juos priiminėti, bet vėliau atšaukti“, – sakė S. Spurga. Toks mėtymasis, pasak apžvalgininko, įneša daug netvarkos ir neaiškumo.

„Reikia tartis, aiškinti, skaidriai priiminėti sprendimus. Žmonės – ne vaikai, supranta, kokioje sudėtingoje situacijoje mes gyvename, žino, kas vyksta. Nereikia žmonių apgaudinėti, pastatyti prieš jau įvykusį faktą ir negluminti“, – kalbėjo S. Spurga.