Didysis žygis: Estija

Didysis žygis: Estija (nuotr. K. Stalnionytės, balsas.lt)
Didysis žygis: Estija (nuotr. K. Stalnionytės, balsas.lt)

Jau trečius metus iš eilės vykdomas projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis” ir vėl siūlo aplankyti 30 turistinių objektų, po 10 kiekvienoje Baltijos valstybėje. Kviečiame susipažinti su estų siūlomomis turistinėmis vietomis.

Jei kelionei po Lietuvą ir Latviją pakako vos kelių dienų, tai norėdami apvažiuoti visas Estijos grožybes užtruksite kur kas ilgiau. Vien kelyje sugaišite beveik visą dieną, o numynę tokį ilgą atstumą tikrai nenorėsite po poros dienų jį pakartoti. Tad geriau imkite atostogas, čiupkite į rankas žemėlapį ir nusiteikite turiningai praleisti visą savaitę. Estijoje tikrai yra, ką pamatyti!

Pirmąją kelionės dieną galite sustoti Pernu miestelyje prie jūros. Čia jūsų laukia smėlėtas paplūdimys, dailios gatvelės, viliojančios kavinaitės ir, žinoma, pirmasis Didžiojo Baltijos žygio objektas – Valgeranos nuotykių parkas. Po ilgos kelionės bus pats metas pamiklinti kojas ir rankas laipiojant iš medžio į medį judančiomis kaladėmis, besisupančiais mazgais, ištiestomis virvėmis ir siūbuojančiais tinklais. Pirmiausiai savo jėgas išbandysite mokomojoje trasoje prižiūrimi parko darbuotojų, o ją įveikę galėsite rinktis kitas trasas pagal savo galimybes ir norimą aukštį. Aukščiausia Valgeranos trasa įrengta medžiuose prie jūros, todėl iš viršaus galėsite grožėtis puikiais peizažais. Norėdami pereiti po kartą visais nuotykių takeliais, planuokite parke užtrukti dvi valandas. Pernu miestelyje smagiai praleisite likusią dienos dalį ir pailsėsite.

Kitam pakeliui esančiam Žygio objektui, Muhu salos muziejui aplankyti irgi geriausia skirti visą dieną. Nors Koguvos gyvenvietėje įsikūręs muziejus nėra nei didelis, nei ypač išskirtinis, pati gyvenvietė tikrai ne vieną sužavės: prie negrįstų gatvelių rikiuojasi seni pajuodę namai šiaudiniais stogais, ant akmeninių tvorų dugnais į viršų ilsisi medinės valtys, o pačios tvoros lyg barzdomis apaugę storiausiu samanų sluoksniu. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su Koguvoje gimusio garsaus estų rašytojo Johano Smulio kūryba, Muhu nacionaliniais kostiumais ir audiniais. Būtinai pasilikite laiko pasivažinėti po nedidelės Muhu salos žvejų gyvenvietes, mažais keliukais užsukite į pakrantes, pailsėkite. Muhu sala verta daugiau dėmesio nei pats muziejus! Koguvoje galima pernakvoti netoli muziejaus esančioje Vanatoa kaimo turizmo sodyboje. Jei dar nebuvote Saremoje, tai galite drąsiai dienelę skirti ir jai. Iš Muhu salos be vargo ten pateksite tiltu. Iš Estijos pakrantės miestelio Virtsu į Muhu kursuoja keltai daug kartų per dieną.

Aplankę Muhu ir Saremą, naują dieną pradėkite apsilankymu Ūskaldos sporto ir pramogų parke, įsikūrusiu prie Kerdlos gyvenvietės. Jei pūs vėjas, laiką praleisite labai smagiai. Kodėl? Čia galėsite pasivažinėti vėjaračiais! Važiavimui vėjaračiu šioje trasoje reikia ne silpnesnio kaip 6 m/s vėjo, dažniausiai papučiančio tarp 10 ir 14 valandos. Belaukdami vėjo galėsite išbandyti kitas aktyvias pramogas, kurių šiame parke netrūksta. Šalia parko veikia kempingas, todėl, jei neskubate, galite čia pasilikti iki rytojaus (tačiau laikui leisti Estijoje yra ir įdomesnių vietų).

Pasivažinėję vėjaračiais, traukite Katos kaimo link (prie Talino), kur mergina, vardu Tiia Sieberk, atidarė zoologijos sodą. Čia ji viena prižiūri ir globoja daugiau kaip penkias dešimtis naminių ir laukinių gyvūnų bei dvi dešimtis paukščių rūšių. Zoologijos sodas nedidukas, tačiau jame gyvena ir retų gyvūnų – net stručiai, lamos ir guanakos. Gyvūnus galima glostyti ir šerti zoologijos sode parduodamu maistu. Jei keliaujate be vaikų, geriau ilgai čia neužsibūkite, nes kita stotelė – Talinas – kur kas įdomesnė.

Kumu meno muziejus, kurį Taline reikia aplankyti Žygio dalyviams, veikia tik nuo 2006 m., o 2008-aisiais Europos muziejų forume jau buvo paskelbtas “Europos metų muziejumi”. Kudriorų parke įsikūrusio didžiausio ir naujausio Estijos meno muziejaus pagrindinės kolekcijos priklauso dviem laikotarpiams: nuo XVII a. iki II P.K. ir sovietiniam, nuo 1940 iki 1991 m. Estai Kumu dar vadina “Gyvojo meno muziejumi”, nes pastate veikia ir meno kūrinių restauravimo dirbtuvės, vyksta laikinosios parodos, rengiamos konferencijos, seminarai ir kiti renginiai. Muziejui aplankyti prireiks poros valandų.

Ūskaldos pramogų parką, Poli zoologijos sodą ir Kumu muziejų be vargo spėsite aplankyti per vieną dieną, vakarą pasilikdami smagiam poilsiui Taline. Neprašausite pro šalį, skyrę Talinui ir daugiau laiko, nes likusius Žygio objektus spėsite apvažiuoti per dvi paskutines kelionės dienas. Jei aplankius Taliną laisvos dienos liks net trys, tai užsibūkite ir Tartu…

Iš Talino sukite į Palmsės dvarą, kur jūsų laukia malonus siurprizas – galėsite persirengti dailiais dvarininkų drabužiais ir patys vaidindami spektaklį pralinksminti kelionės draugus. Vienas pilies kambarys skirtas tik drabužiams. Akimirksniu pavirtę elegantiška dama ar galantišku princu, galėsite iki vaikščioti erdviose menėse ir fotografuotis kur tik pageidaujate. Aprėdų demonstravimu linksmybės nesibaigs – dvaro rūsyje įrengtas stilingas senovinis vyno rūsys! Jį prižiūrinti “dvaro ponia” pasiūlys paragauti kelių rūšių vyno. Kituose dvaro pastatuose veikia senovinių automobilių, dviračių, triračių ir motociklų muziejus.

Vienas iš įdomiausių šių metų Didžiojo žygio objektų Estijoje – Kotkos pelkės su per jas ištiestais pėsčiųjų pasivaikščiojimo takais. Lisaku rajone įsikūręs gamtos parkas lankytojams siūlo aktyviai pailsėti ir susipažinti su vietos augalija ir gyvūnija. Nepratusiems prie ilgų žygių pėsčiomis geriausia rinktis 3 km ilgio taką, o pasiryžę ilgoms vaikštynėms per pelkes gali nukulniuoti net 8 kilometrus. Lietingu metu pelkių takai būna šlapi ir slidūs, todėl patartina avėti patogią ir drėgmei atsparią avalynę. Norintys pasivaikščioti ne tik mediniais rąstais, bet ir liulančiu pelkių paviršiumi, gali išsinuomoti specialias pelkių “slides” plačiu padu, primenančius čiuožimo lentas.

Iki takelių nesunkiai privažiuosite savo transporto priemone smėlėtu keliu. Pelkių zonoje siūloma ypatinga atrakcija - išsinuomoti suomių sumeistruotus didelius paspirtukus ir, palikus automobilį, 3-4 valandas pasispiriant pasivažinėti smėlėtais takeliais ir apžiūrėti apylinkes. Toks pelkių turas su paspirtukų nuoma ir gidu kainuoja 18 eurų vienam asmeniui. Galima papildomai užsisakyti iškylą su maistu pelkėse įrengtoje lauko stovyklavietėje.

Viename iš Tartu prekybos centrų įsikūrė 4D kinoteatras (4D erdvinis kinas laikomas pažangiausia kino technologija pasaulyje). Žiūrovai, užsidėję specialius akinius, atsisėdę į judančias kėdes ir prisisegę saugos diržais patys dalyvauja filme: milžinišku greičiu lekia aukštyn ir žemyn traukinio bėgiais, į kaktą apsvaidomi kometomis ir asteroidais, galva pramuša sienas, trankosi į kliūtis, o bėgiams nutrūkus skrieja erdve iki bėgių tęsinio ar krinta žemyn į ugnies prarają. Žinoma, visa tai – tik sukurta iliuzija... Kedendamas plaukus, pro ausis švilpia vėjas (tikras!), o traukinukui įkritus į vandenį, ant galvos pasipila purslai (irgi tikri!). Įsijautę žiūrovai klykia ir šūkauja salėje lyg maži vaikai, nes viskas atrodo taip tikra!

Tam pačiam projektui priklauso ir prekybos centro pirmajame aukšte įsikūręs Mokslo ir technikos muziejus. Čia ir vaikai, ir suaugę gali susipažinti su įvairiais fizikos ir mechanikos dėsniais, atspėti bei patys patikrinti, kaip jie veikia. Pavyzdžiui, galima sužinoti, kaip susidaro tornadas, ir, paspaudus mygtuką, pačiam jį sukelti uždaroje stiklinėje erdvėje. Atsisėdę ant didžiulės kėdės prie milžiniško stalo ir pakiloję įspūdingo dydžio indus, pažvelgsite į pasaulį trijų metų vaiko akimis ir suprasite kasdienius jo vargus namuose!

Iš Tartu traukite Urvastės link, į Pokų šalį. Pokų teminis parkas skirtas estų rašytojo Edgaro Valterio trilogijai apie pokus – gyvus pelkių kupstus. Šio rašytojo vaizduotėje susivėlusios ir sudžiūvusios žolės kuokštai pavirto simpatiškais ilgaplaukiais ir ilganosiais pelkių gyventojais. Pokų namelyje, kurio ekspozicija skirta pokų išradėjo Valterio atminimui, privalu apsiauti pokų batus, galima net ir ilgaplaukiu pokų apsiaustu pasipuošti. Jei labai susižavėsite pokais, simpatiškąjį žmogeliuką-kupstą galite ir namo parsivežti. Ne tik pokų išvaizda, bet ir jų mitybos įpročiai keistoki: čia parduodami pokų šokoladai su česnakų, svogūnų, kanapių ar bičių duonelės įdarais.

Paskutinis Didžiojo žygio objektas – žmonių rankomis iškastos Piuso olos, esančios šalia Obinetzos miesto, prie traukinių stoties. Anksčiau šioje vietoje buvo kvarcinio smėlio kasyklos. Nuo 1922 iki 1970-ųjų smėlio kasyba vykdyta tik po žeme, o vėliau darbai persikėlė į paviršių. Aplink Piuso olas matyti didžiuliai balto ir raudono smėlio karjerai, kurį atvykę moteriškės semia rieškutėmis į maišelius, kad parsivežę namo turėtų natūralios kosmetikos. Patrynus odą raudonuoju smėliu, ji įgauna aukso spalvą, todėl daug kas šį smėlį naudoja kaip natūralią dirbtinio įdegio priemonę. Karjerų šlaitais vingiuoja 1.5 km takelis turistams. Lankytojams atidaryta tik Muziejaus ola ir smėlio karjerai, tačiau tokių požeminių olų aplinkui yra ir daugiau. Į jas draudžiama įeiti, nes viduje būti pavojinga dėl trupančių sienų ir nuo lubų krintančių uolienų atplaišų.

Didysis žygis: Estija

Didysis žygis: Estija (nuotr. K. Stalnionytės, balsas.lt)
+7