PB: Lietuvoje per daug mokytojų ir per didelės išlaidos jų algoms

Studijos
Studijos
  © Andrius Ufartas / Fotobankas
BNS
2009-06-16 13:00

Pagrindinės kliūtys, trukdančios užtikrinti vidurinio lavinimo Lietuvoje efektyvumą – per didelis mokytojų skaičius, pernelyg mažos klasės ir per didelė pedagogų atlyginimams tenkanti švietimo biudžeto dalis.

Tokias išvadas pateikia Lietuvos išlaidas socialiniams reikalams apžvelgęs Pasaulio bankas (PB).

PB teigimu, švietimo kokybei labai kenkia tai, kad padidėjo mokytojų algoms skirta dalis mokinio krepšelyje. Tuo metu nuo 6 proc., buvusių 2007-siais, iki likusių 3 proc. 2009-siais sumažėjo mažesnioji krepšelio dalis, atitenkanti ne atlyginimams, o švietimo efektyvumą ir mokymosi rezultatus nulemiantiems dalykams – vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų tobulinimosi kursams, interneto prieigai ir pan.

PB rekomenduoja grąžinti šioms reikmėms skirtos krepšelio dalies dydį iki 6 proc.

Kitas svarbus švietimo kokybę menkinantis dalykas – švietimo biudžeto apkarpymai tikslinant 2009 metų valstybės biudžetą ir kai kurių savivaldybių sprendimai „nukirpti“ ne toje vietoje, kur derėtų. Mokinio krepšeliams skirta suma 2009-siais esą sumažinta 30 mln. litų.

„Daugelis savivaldybių šį sumažinimą galėtų panaudoti nesukeldamos neigiamų pasekmių švietimui, protingai sumažindamos mokytojų skaičių arba viršvalandžius. Bet Vilniaus savivaldybės pavyzdys leidžia manyti, jog vietinė valdžia labiau linkusi sumažinti ir taip nedideles ne atlyginimams skirtas injekcijas“, – teigiama ataskaitoje.

Pasaulio bankas taip pat kritikuoja nepakankamai efektyvų mokytojų panaudojimą Lietuvoje. Pirmiausia tai esą lemia per didelis itin mažų klasių kiekis ir per didelis mokytojų skaičius – vienam mokytojui tenka beveik mažiausiai mokinių netgi tarp naujų ES narių.

PB pateiktais duomenimis, Lietuvoje pradinių klasių mokytojui 2006 metais teko apie 13 mokinių, o vienam pagrindinio ir profesinio lavinimo mokytojui tenkantis mokinių skaičius nesiekė 10-ties. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Slovakijoje ar Slovėnijoje, visi minėti skaičiai perkopė 10-ties, kai kurie – ir 15-kos ribą, o Vokietijoje vienam pradinių klasių mokytojui teko beveik 30, vidurinio – apie 15 vaikų.

PB teigimu, norint sutaupyti nepakenkiant vidurinio lavinimo kokybei, prireiks imtis vieno iš dviejų būdų – mažinti arba mokytojų algas, arba jų skaičių.

Apžvalgoje pripažįstama, jog pedagogų darbo užmokestis nėra itin didelis – nors nuo 2004 metų jis augo panašiai tiek pat, kiek ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, išskyrus medikų, atlyginimai, 2008-siais vis dar buvo už juos mažesnis ir siekė maždaug 2000 litų. Pedagogų algų mažinimas esą būtų įmanomas, tačiau sulauktų didelio politinio pasipriešinimo.

Tad siūloma taupyti atsisakant mokytojų pertekliaus, kuris esą natūraliai susidaro dėl neigiamų demografinių pokyčių ir mokyklinio amžiaus vaikų bei studentų skaičiaus mažėjimo. Tačiau Lietuvos švietimo sistema, anot PB, į šiuos pokyčius tinkamai reaguoti nesugeba.

Prognozuojama, kad po 15 metų neliks apie 200 tūkst. 11–22 metų amžiaus mokinių ir studentų. Atitinkamai mažinant mokytojų skaičių, po 15 metų švietimui per metus esą prireiks 1,2 mlrd. litų mažiau, nei skiriama šiuo metu.

Be to, siekiant efektyviau panaudoti mokytojus, siūloma sujungti daugumą klasių ir mokyklų į didesnes. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kai kur to nepavyks padaryti, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, kur gyventojų tankumas mažas ir vaikų nedaug.

PB taip pat ragina keisti finansavimo vienam moksleiviui formulę – šiuo metu ji esą ydinga, nes naudingesnė mažoms klasėms ir mokykloms, o ne didesnėms. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiant formulę reikėtų remtis ne tiesiog klasių ar mokyklų dydžiais, bet šiems faktoriams įtaką darančiais veiksniais, pavyzdžiui, gyventojų tankumu. Tokiu atveju ten, kur populiacija išsklaidyta, švietimui prireiks skirti daugiau lėšų, nes neišeis sujungti mokyklų ir klasių.

Minėtose kaimo mokyklose, ypač pradinėse, anot PB, yra nemažai įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo vaikus vienoje klasėje (angl. multi-grade classes – BNS) ugdančių pedagogų, kurių veikla turėtų būti efektyvinama skiriant specialius apmokymus ir priemones. PB siūlo kreiptis dėl paramos į Europos socialinį fondą.

Apžvalgoje užsimenama ir apie profesines mokyklas, kurių veiklos neefektyvumą esą lemia centralizuotas finansavimas ir valdymas. Patariama jų valdymą perduoti savivaldybėms. Vietinei valdžiai esą taip pat turėtų būti suteikta teisė pritaikyti neefektyviai veikiančias profesines mokyklas kitoms reikmėms, labiau atitinkančioms vietos poreikius, pavyzdžiui, viduriniam išsilavinimui ar mokymosi visą gyvenimą programoms.

Aukštojo mokslo reforma pagerins švietimo kokybę ir efektyvumą

Pasaulio banko ekspertai teigiamai vertina balandžio pabaigoje Seimo patvirtintą aukštojo mokslo reformą. Anot PB, įgyvendinus naują Mokslo ir studijų įstatymą, bus pagerinta švietimo kokybė, efektyvumas ir finansavimo skaidrumas.

Tokios išvados pateikiamos PB ataskaitoje, kurioje vertintos Lietuvos išlaidos socialiniams reikalams.

Aukštojo mokslo kokybe kol kas, anot ekspertų, leidžia abejoti gausi gabių jaunuolių emigracija, tai, kad vienas studentas finansuojamas beveik menkiausiai visoje Europoje, nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, studentų skaičius labiausiai auga neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose besimokančiųjų dėka, o aukštojo mokslo pasiūla viršija paklausą.

Taip pat kritikuojama tai, kad finansavimas įvairioms studijų kryptims ir aukštosioms mokykloms paskirstomas neskaidriai, be kita ko, priklausomai nuo rektorių politinių ryšių, visą sistemą išlaiko visą kainą už studijas mokantys „neakivaizdininkai“ ir studijuojantieji vakarais, o pusiau valstybės finansuojamose vietose besimokančiųjų už semestrą sumokami 520 litų tėra simboliniai.

„Ši finansavimo sistema neefektyvi, nes finansuojama daug studentų, kurie patys gali susimokėti (už mokslą – BNS). Ji taip pat neteisinga, nes nesiremia poreikiais“, – rašoma apžvalgoje.

Pagal balandžio 30 d. Seimo priimtą aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Nuo rudens krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikės.

Pažėręs pagyrimų aukštojo mokslo reformai, PB kritikuoja mokslo tyrimų sritį – anot ataskaitos, Lietuvoje valstybės išlaidos mokslo ir technologijos institutams didelės, tačiau tyrimų rezultatai menkesni nei daugelyje Europos šalių. Tai esą lemia netinkama finansavimo forma.

„Privačios lėšos siekia tik 0,2 proc. BVP (ES vidurkis – 1,2 proc.). Valstybinis finansavimas padalytas vienodai tarp Ekonomikos bei Švietimo ir mokslo ministerijų (ŠMM). Keturi penktadaliai mokslo ir tyrimų resursų, valdomų ŠMM, naudojami remti tyrimų institutams, paveldėtiems dar iš sovietinių laikų. Tik 20 proc. biudžeto naudojami remti specifiniams tyrimų ir vystymo produktams“, – teigiama apžvalgoje.

Anot PB, atskiras tyrimų institutų finansavimas užkerta universitetams kelią užsiimti tyrimais. Taip pat neišnaudojami studentai, kurie galėtų sudaryti nebrangiai apmokamą tyrimus atliekantį personalą.

„Rekomenduojama pakeisti mokslo ir technologijų finansavimą iš šiuo metu esančio pasiūla paremto požiūrio į konkurencingą bei tarptautiniu mastu recenzuojamą“, – rašo PB analitikai.

Tuo metu ES remiamas „Saulėtekio slėnių“ projektas, pagal kurį siūloma finansuoti penkis regioninius tyrimų institutus, esą gali tik gilinti pasiūla paremtą modelį. Tad siūloma mažinti šių centrų skaičių paliekant 2, labiau orientuojantis į jų veiklos kokybę, o ne kiekybę, ir stengtis pritraukti daugiau privačių partnerių.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.