Kinija: bėgant paskui alaus mėgėjus

Kinija: bėgant paskui alaus mėgėjus
Kinija: bėgant paskui alaus mėgėjus

Kotryna ir Rytis, užsidėję kuprines ant pečių, išvyko „atrasti“ pasaulio. Atsisakę turizmo agentūrų paslaugų, jie keliauja pasikliaudami savo jėgomis. O kuo gi jų kelionė skiriasi nuo tų, kurias dažniausiai renkasi turistai per agentūras? Specialiai svetainei www.alfa.lt Kotryna ir Rytis atskleidžia savo kelionės detales.

Namuose pas italą

Atvykę į Guangžu (angl. Guangzhou) miestą Kinijos pietuose, nutarėme pasinaudoti „Couch Surfing“ naryste ir apsistoti pas vietos gyventoją nakvynei. Taip galima geriau pažinti paprastą, kasdieninį gyvenimą šiame regione. Parašėme laišką geriausius įvertinimus mieste turinčiam italui Pietro, kuris iš karto atrašė, jog mielai mūsų lauks savo namuose.

Jo butas netoli rytinės traukinių stoties, todėl greitai suradome. Duris atidaręs Pietro šiltai mus sutiko, pasiūlė arbatos ir jo kepto puikaus itališko pyrago. Po gero pusvalandžio jis mums pasiūlė prisijungti prie jo ir jo draugų šeštadieniniam bėgimui kalnais. Tai tradicinis laisvalaikio praleidimo būdas pasibaigus darbo savaitei. Na, mes mielai sutikome, neturėdami jokių kitų planų.

Svarbu nepamiršti alaus

Tačiau tai ne paprastas bėgimas iš taško A į tašką B, tai labiau orientacinis bėgimas, kai vieni bėgikai užšifruoja maršrutą, o visa grupė turi juo sekdama pasiekti galutinę stotelę. Visas šis reiškinys vadinasi „Hash House Harriers“, arba tiesiog „Hash“. Oho, darosi įdomu. Pietro pasakojant detaliau, supratome, jog tai – žaidimas, turintis taisykles, kurio metu bėgama, bendraujama, ieškoma paslėptų ženklų, grožimasi nuostabiais vaizdais. Tačiau tai dar ne viskas, po bėgimo visi gausiai geria alų, eina į vietos restoraną vakarieniauti ir dalijasi įspūdžiais apie praleistą dieną.

Ką gi, už keleto minučių mes jau buvome pasiruošę, apsiavę sportinę avalynę, pasiėmę vandens. Su taksi nuvažiavome iki susitikimo vietos viename miesto restoranų. Mūsų jau laukė būrys užsieniečių, kelios kinės. Šiek tiek vėlavome, todėl sulaukėme pastabų dėl to. „Sveiki, naujokai. Prašome 50 juanių (1 juanis apie 0,4 Lt) iš kiekvieno už šiandienos bėgimą, transportą bei gėrimus“, – taip pasisveikino grupės lyderis iš JAV. Gėrimų išties buvo daug. Didžiulis maišas buvo pilnas vandens buteliukų, o po jais gausu alaus skardinių. Taigi numatoma įdomi diena.

Visi draugiškai įsėdome į autobusą, jokiu būdu nepamiršdami gėrimų, apsidairydami, ar kas iš dalyvių nepasiliko. Būsimieji bėgikai – tai daugiausia užsienio konsulatų darbuotojai iš viso pasaulio. Guangžu mieste jie atstovauja savo šalims, daugiausia verslo tikslais. Visi draugiškai nusiteikę apie porą valandų važiavome už miesto iki numatyto šiandienos maršruto. Tuo metu mums buvo paaiškintos bėgimo taisyklės ir pagrindiniai pavojai. Vienas tokių: nepasiklysti bėgimo metu miške, neatsilikti nuo grupės. Kaip naujokams, mums buvo svarbiausia sekti kelių patyrusių bėgikų pėdomis.

Bėgantys alaus mėgėjai

Ir štai, atvykome. Didžiulis laukas ir pirmieji ženklai: paberti balti miltai ant žemės, jų reikia ieškoti ir jais sekti. „Visi paskui mane“, – šūktelėjo vienas labiausiai patyrusių dalyvių ir visi pasileidome paskui jį. Lipome į kalnus, bėgome nuo jų, šokome per upelį, bėgome per vietos gyventojų daržus, matėme puikius vaizdus nuo kalno viršaus, pasiklydome su visa grupe, kol galiausiai po dviejų valandų pasiekėme finišą, t. y. galutinį tašką. Ne itin pavargę, bet ištroškę puolėme gerti vandenį, o atsigavę džiaugtis puikiu maršrutu, pamatytais vaizdais.

Iš autobuso buvo paimtas didžiulis maišas su gėrimais, o tiksliau tik su alumi, nes visa kita jau buvo išgerta. Prasidėjo daugybės nominacijų, dainų, sveikinimų maratonas. Kiekvienas kėlė alaus skardinę, gėrė alų palydėdamas gurkšnį rimuotu ketureiliu. Teko ir mums, kaip naujokams, parodyti savo alaus gėrimo sugebėjimus. Būdami tikri lietuviai apgynėme šalies garbę prieš atstovus iš kiekvieno kontinento.

Pabaigę šią neatsiejamą savaitgalio pramogos dalį sėdome į autobusą ir leidomės jau sutemusio miesto gatvėmis vakarienei. „Hash“ grupei užsakyti keli staliukai iš karto buvo užimti ir užsakyta daugybė kiniškų patiekalų. Padavėjai vos spėjo nešti maistą, kai išalkusi bėgikų kariuomenė puolė valgyti. Viskas aštru ir be galo skanu, ypač užsigeriant šaltu alumi.

Pavalgę pradėjome spėlioti, kiek gi turėsime sumokėti už tokią gausybę maisto. Senieji nariai beveik atspėjo – sumokėjome po 15 Lt. Lietuvoje be 50 Lt už tiek skanaus maisto nebūtume išsivertę. Fantastika!

Kinija: bėgant paskui alaus mėgėjus

Kinija: bėgant paskui alaus mėgėjus
+1