Vietnamas: savarankiško keliavimo iššūkiai

Vietnamas: savarankiško keliavimo iššūkiai
Vietnamas: savarankiško keliavimo iššūkiai

Kotryna ir Rytis, užsidėję kuprines ant pečių, išvyko „atrasti“ pasaulio. Atsisakę turizmo agentūrų paslaugų, jie keliauja pasikliaudami savo jėgomis. O kuo gi jų kelionė skiriasi nuo tų, kurias dažniausiai renkasi turistai per agentūras? Specialiai svetainei www.alfa.lt Kotryna ir Rytis atskleidžia savo kelionės detales.

Vietos verslininkai

Keliaudami po Vietnamą kiek nustebome, matydami daugybę vakariečių turistų – galbūt todėl, kad Lietuvos turizmo agentūros dar nesiūlo poilsinių ir pažintinių kelionių į šią šalį. Greitai supratome klydę, ši šalis sulaukia daugybės amerikiečių, britų, vokiečių ir rusų, o vietnamiečiai „verslininkai“ mums įrodė žinantys begales triukų, kaip pasipelnyti iš atsipalaidavusių turistų. Perpratę šio žaidimo taisykles, keliaudami buvome budrūs ir kartais net patys leisdavome išradingiesiems pardavėjams užsidirbti daugiau, nei jie to nusipelno. Kartais būdavo smagu, kartais – pikta, tačiau patikėkite, šioje šalyje keliauti tikrai nebuvo nuobodu.

Iš sostinės Hanojaus (angl. Hanoi) 160 kilometrų atstumą į Halongo pajūrį (angl. Halong Bay) nutarėme įveikti vietiniu autobusu. Po beveik keturių valandų kelionės autobusas sustojo greitkelyje prie sankryžos ir vairuotojas parodė mums, kad jau laikas lipti – atvažiavome. Pro langą pamatėme išsirikiavusius motorolerius. Kiek nesusipratę išlipome, autobusas nuvažiavo, o mes ir nesupratome, į kurią pusę turėtume eiti. Dar pastebėjome, kad mus išlaipinus vienas iš motorolerių vairuotojų padavė autobuso vairuotojui kažkiek pinigų. Kaip supratome, už tai, kad paleido užsieniečius vidury kelio, o motoroleriai jau mus nuvežtų iki miestelio. Kadangi apsimetėme, kad ketiname eiti pėsti, nuo 60 000 dongų nusiderėjome iki 10 000 (~1,5 Lt). Tiek visai negaila, nuvažiavome porą kilometrų iki miestelio centro motoroleriais. Vėliau iš kitų keliautojų girdėjome, kad juos lygiai taip pat paleido vidury kelio prie išsirikiavusių motociklininkų.

Ne tai, ko norėjome

Halongo pajūris yra viena gražiausių Vietnamo vietovių, garsėjanti auksiniais saulėlydžiais, kuriuos geriausia stebėti iš laivo denio, plaukiojant tarp daugiau kaip 3000 žaliuojančių salų. Keletą dienų ketinome praleisti didžiausioje Katba (angl. Cat Ba) saloje. Kainų skirtumas buvo nedidelis, todėl vietoj dviejų valandų kelionės keltu tiesiai į šią salą pasirinkome šešių valandų kruizą po Halongo pajūrį. Prieš tai mūsų kelionių gide perskaitėme, kad autoriai sulaukia daugybės laiškų su nusiskundimais apie šiuos turus laivais, na, bet mes daug ir nesitikėjome, vis dėlto už kruizą sumokėjome tik po 23 Lt.

Nesklandumai prasidėjo jau prieš išvykstant ryte – mus informavo, kad turas nukeliamas iš 9 į 12 val. Kiek susinervinome, bet tai tik pradžia! Įsėdę į laivą 12.40, dar valandą niekur neplaukėme, kol kiti turistai laive papietavo (mes pietų neužsisakėme). Ir tik tada apie 13.30 val. laivas pajudėjo iš prieplaukos. Vokietės, sėdėjusios šalia, rado už kėdės užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta „šiame laive aptarnavimas yra siaubingas“. Pasijuokėme ir pasidžiaugėme, kad nepirkome trijų dienų ekskursijos, kaip daugelis kitų turistų, plaukusių šiuo laivu... Netrukus nuplaukėme į didžiulę olą, esančią vienoje iš salų. Pasivaikščioję ir įlipę į laivą dar laukėme, kol visi susirinks. Pora turistų gerokai užtruko, todėl buvome informuoti, kad dabar plauksime tiesiai į Katbos salą, kurioje mes ir dar pora turistų turėjome išlipti. Bandėme prieštarauti, kad užsisakėme šešių valandų turą, o gavome trijų valandų, bet į mūsų prieštaravimus nebuvo atsižvelgta.

Daugiau jokių paslaugų iš jų

Vėliau priėjęs laivo darbuotojas dar pasisiūlė užsakyti mums viešbutį ir taksi, nes nuo prieplaukos iki miestelio apie 30 km. Ačiū, jau tikrai ne! Žinojome, kad miestelyje yra prieplauka, todėl pagalvojome, kad darbuotojas meluoja, vėl norėdamas iš mūsų pasipelnyti. Tačiau pasirodo, kad yra kelios prieplaukos ir mus paleido pačioje tolimiausioje nuo Katba miestelio. Turbūt nereikia ir minėti, kad prieplaukoje mūsų laukė keliolika motorolerių vairuotojų, pasiruošusių mus pavėžėti už solidžią pinigų sumą. Gerai, kad sutikome porą britų, kurie patarė mums palaukti čia netrukus atvykstančio autobuso. Visi nesklandumai baigėsi, kai sulaukėme autobuso ir nuvykome į miestelį.

Ko išmokome, keliaudami į Katbos salą

Kelionė į Halongo pajūrį yra pavyzdys, kokių nuotykių gali patirti, keliaudamas po Vietnamą. Ketindamas kur nors nuvykti, visą laiką turi būti budrus ir prisiminti, kad vietiniai „verslininkai“ sugalvos tūkstantį ir vieną būdą, kaip pasipelnyti iš tokių keliauninkų, kaip mes. Būtina turėti gerą kelionių gidą su vietovių žemėlapiais ir aprašymais, kaip patogiausia nuvykti į vieną ar kitą vietą. Jei tikėtume vietiniais „patarėjais“, tai iš vienos vietos nuvykti į kitą yra ne du, o dešimt kilometrų, ir eiti reikia apie tris valandas...

Čia plačiai išvystyta komisinių sistema. Keletas pavyzdžių: autobusas užsieniečius paleidžia prie viešbučio, kur gauna tam tikrą atlyginimą iš viešbučio šeimininkų. Motorolerių arba taksi vairuotojai keliautojus paleidžia prie restoranų arba parduotuvių, kur gauna kažkiek procentų nuo sumos, už kurią keliautojai šioje vietoje papietavo arba apsipirko. Važiuojant turistams skirtais autobusais, vairuotojas keletą kartų sustoja prie gana brangių restoranų pusvalandžiui ar valandai, kad tik keliautojai nepasijaustų alkani, o vairuotojas, žinoma, už tai gauna solidų atlyginimą.

Vietnamas: savarankiško keliavimo iššūkiai

Vietnamas: savarankiško keliavimo iššūkiai