Keleivių kontrolė: zuikių gaudymas ar partizanų gaudynės?

Troleibusas
Troleibusas
  © Andrius Petrulevičius
Sigita Bute | „Savaitė“
2009-05-01 08:00

Nuo senų laikų be bilietų važiuojantys keleiviai meiliai buvo vadinami zuikiais, o jų išaiškinimo veikla – zuikių gaudymu. Tačiau palaipsniui šiuos terminus, matyt, pakeis kiti, nes pastaruoju metu šis procesas panašesnis į miškų „šukavimą“ ieškant partizanų.

Žinoma, niekas nesiginčija – važiuoti be bilieto negražu, be to, už tai baudžiama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ir gerai daroma. Niekas nesiginčija ir dėl to, kad kontrolė būtina, nes anaiptol ne visi mūsų piliečiai tokie sąmoningi, kad pirktų bilietėlį net ir tuomet, jei tvirtai žinotų, kad už važiavimą be bilieto nebus nubausti. Tačiau kaip baudėjų būrys į autobusą įsiveržę nepermaldaujami kontrolieriai, kurių veiduose tarsi parašyta „visi keleiviai sukčiai“, nesuteikia šiai transporto rūšiai malonios atmosferos. Itin grėsmingai kontrolierių „antpuolis“ atrodo tamsiuoju metų laiku, autobuse ar troleibuse šviečiant kokių 5 vatų spingsulei – visi rūstūs. Nors filmą apie karą filmuok... O tarp kontrolierių ir be bilieto važiuojančio keleivio įsiplieskiančių ginčų, kurie dažniausiai anaiptol nebūna kultūringi, turi klausyti visi keleiviai, įskaitant ir vaikus.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojas P. Mikalonis viešai pareiškė, kad „turtingi žmonės važinėja asmeniniais automobiliais, o viešasis transportas lieka mažas pajamas turintiems žmonėms, pensininkams, vaikams“. Kitaip sakant, nevykėliams arba būsimiesiems nevykėliams, tad, matyt, su jais galima elgtis kaip nori. Bet mes nesileisime ir dalį šio straipsnio skirsime savišvietai.

Neskaitėte? O verta!

Kiekviename autobuse ar troleibuse yra važiavimo autobusais ir troleibusais taisyklės, tik vargu ar jas kas skaitė. O verta, yra įdomių dalykų. Jos susideda iš kelių didelių skyrių: vežėjo pareigos ir atsakomybė (7 skirsniai), keleivių teisės, pareigos ir atsakomybė (7 skirsniai), atsiskaitymas už važiavimą (7 skirsniai), bagažo vežimas (6 skirsniai), ir keleivių kontrolė (10 skirsnių). Vadinasi, vežėjas pareigos apsiriboja septyniomis, o mus įlipus į visuomeninio transporto priemonę, iškart susaisto 32 įvairiausi pamokymai ir taisyklės. Pateiksime dalį šio teksto.

11. Keleiviams draudžiama:

autobusui arba troleibusui važiuojant, atidaryti kabinos duris ir kalbinti vairuotoją ar kitaip jam trukdyti;

IV. Atsiskaitymas už važiavimą

17.Keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi.

V. Bagažo vežimas

23. Keleivis, pažymėjęs papildomą vienkartinį bilietą, gali vežti bagažą, užimantį ne daugiau kaip vieną papildomą keleivio vietą.

25.Keleivis privalo garantuoti, kad jo vežami gyvūnai nekels grėsmės kitų keleivių sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir ramybei, ir atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

26. Keleivis su šunimi (kuris turi būti su antsnukiu, laikomas už ne ilgesnio kaip 0,5 m pavadėlio) įlipa pro paskutines duris ir važiuoja autobuso ar troleibuso gale.

27.Gyvūnui priteršus, jį vežantis keleivis privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus ir išvalyti suteptą salono vietą. (Čia, matyt, tam atveju, jei gyvūnas smarkiai išsigąstų kontrolės ir jam paleistų vidurius.)

VI. Keleivių kontrolė

30.Kontrolierius privalo būti prisisegęs skiriamąjį ženklą (kortelę, ženkliuką) arba vilkėti uniformą, keleivio reikalavimu parodyti pažymėjimą.

39. Administracinės nuobaudos skyrimas neatleidžia keleivio nuo pareigos sumokėti už važiavimą ir bagažo vežimą.

Talentinga aktorė

Įlipau į 7 maršruto troleibusą ir prisėdau ant priekinės sėdynės nusipirkti talonėlio. Visi požymiai rodė, kad esu tam pasiryžusi: prisėdau ant kraštelio, kaip gervė ištiesiau kaklą vairuotojo pusėn, net pirštus laikiau atvertoje piniginėje. Tuoj troleibusas sustos, ir įmesiu pinigėlius į „urną“. Kur tau! Prisistatė kontrolierius, kurio nuomone, aš – talentinga aktorė–siukčiuvienė, tik apsimetanti, kad pirkiu talonėlį, o iš tikrųjų – visai ne.

Sakau – taigi vairuotojo trukdyti negalima. Sako, aš jus stebiu, jūs įlipote anoje stotelėje. Žinoma, kad įlipau, sakau, negi dar tik įlipsiu. O jei stebėjote mane, tai turbūt matėte, kad man įlipus, iškart užsidarė durys, ir vos nenuvirtau kaip pupų pėdas. Bet esu sveika, nieko nesusilaužiau, ir štai laukiu – pirksiu talonėlį kitoje stotelėje.

Ilgainiui mūsų pašnekesys, kaip dažnai būna, tapo labiau panašus į barnį. Vis dėlto vargais negalais pavyko nuo kontrolieriaus „atsimušti“. Bet kitam žmogui galėjo ir nepavykti. Įsivaizduokite, už ką jis galėjo būti nubaustas...

Žingsnis į šoną – „sušaudymas

Kartą su vaikais įlipau į troleibusą. Jo vairuotojas kaip šiais laikais įprasta, iškart „šovė“ durimis ir pajudėjo, tarytum jį devyni velniai vytųsi. Su vaikais prisėdau troleibuso vidury, kur buvo laisvų vietų, ir pradėjau skaičiuoti smulkius pinigus, nes nesinorėjo keisti 50 litų.

Iškart pajutau, kad iš nugaros jau sėlina kontrolierius. Sakau jam: ir nebandykit, ką tik įlipau, be to, turiu vaikus pasodinti. Jis piktdžiugiškai šyptelėjo: žinokit, jau turim teisę jus nubausti.

Kaip rašoma taisyklėse, bilietą reikia pirkti nedelsiant, jų supratimu, paknopstomis. Ypač jokiu būdu neatsiliepti telefonu, kad ir kas atsitiktų, nes galima užsikalbėti ir bilietą nusipirkti delsiant. Sekundę uždelsi, ir galas....

Vargas silpnaregiams ir senyviems 

O ką daryti senesniems, lėtesniems ir prastai matantiems? Viena močiutė su ašaromis akyse įrodinėjo, kad nepamatė kitoje pusėje pažymėto talono, nes pažymėta buvo neryškiai. Kontrolierius niekaip negalėjo patikėti, kad senyvas žmogus gali ko nors nepamatyti: juk ir tarp pensininkų – vieni sukčiai, kurie iš tikrųjų mato kaip ereliai, tik apsimeta, kad ne.

Apie įspėjimus šioje srityje net nekalbama – jokio pasigailėjimo. Mačiau, kaip įkliuvo užsieniečiai, nežinoję, kad nusipirktus talonėlius dar reikia ir pažymėti. Kontrolierius iš sutrikusių ir išpūtusių akis anglakalbių su malonumu iškrapštė 60 litų, nors matė, kad nusipirkę talonėlius jie ramiai sėdasi į savo vietas. Atsisėdo, ir tuomet: jūsų bilietas, mielieji ponai. Bilietas yra, skylučių nėra. Viskas!

Proga išreikšti save 

Panašu, kad rodos, toks proziškas kontrolieriaus darbas suteikia tiek galimybių išreikšti save – savo vertybes, moralines nuostatas ir atkleisti veltui žūstantį pedagogo talentą.

Dalis kontrolierių net tik reikalauja baudos, bet ir visaip žemina „pagautuosius“. Dvi kokių15–16 metų merginos, kurios neturėjo moksleivio pažymėjimo, buvo išklausinėtos, „kodėl jų galvoje tuščia“, konstatuota, kad joms nerūpi matematika, o tik berniukai, kad jų apranga nerodo, kad jos taps garbingomis moterimis, o... Mergaitės sėdėjo susigūžusios ir klapsėjo akimis. Visi aplinkui tylėjo...

Kita kontrolierių grupelė vainojo merginą, kuri užsiskaitė knygą, ir pamiršo pažymėti talonėlį, nors jį laikė rankoje. „Tai jūs paduokit rašytoją į teismą, kad jis jums sukėlė tiek nuostolių“, – krizeno kontrolierius, kuriam, matyt, labiausiai juoką kėlė mintis, kad skaityti galima su tokiu susidomėjimu.

Kūdikio pažymėjimo nereikia?

Įdomiausias baudų rinkimo atvejis, kai besinaudojantis lengvatomis keleivis neturi lengvatas paliudijančio pažymėjimo. Ir koks smarkai pagyvenęs žmogus paniškai čiupinėja kišenes, nes kontrolieriui neaišku, kad jis pensininkas. Tą patį galima pasakyti ir apie mokinius, kurie su savo pažymėjimais elgiasi ne taip atsargiai kaip pensininkai. Na, važiuoja mokinys su kuprine, su uniforma, dešimties metų, ir kontrolieriui neaišku, kad tai – mokinys, reikia jį išgąsdinti iki nuomario.

Gerai, kad taisyklėse nėra parašyta, kad vežimėliuose gulintys kūdikiai, kurie iki 7 metų gali važiuoti nemokamai, turi pateikti kūdikio pažymėjimą.

„Pasidžiaukime“ senomis baudomis

Važiuojantys be bilieto keleiviai baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnį.

* Keleivių važiavimas be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto troleibusu, vietinio susisiekimo (miesto) autobusu ir maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų.

* Keleivių važiavimas be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto vietinio susisiekimo (priemiesčio) autobusu ir maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki trisdešimties litų.

* Neapmokėto bagažo vežimas troleibusu, vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusu, taip pat maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų.

Netrukus Seimas baudas padidins, tad tikriausiai sulauksime dar didesnio kontrolės aktyvumo. Už neapmokėto bagažo vežimą būtų baudžiama nuo 10 iki 20 litų (ši sritis kol kas apleista); už vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimą be bilieto arba vaikų nuo keturiolikos iki šešiolikos metų važiavimą be bilieto būtų baudžiama nuo 40 iki 80 litų; už keleivių važiavimą be bilieto arba važiavimą, įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus atitinkamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, taip pat už atsisakymą sumokėti už važiavimą taksi ar už taksi iškvietimą būtų skiriama bauda nuo 60 iki 100 litų.

Išvados: kontrolieriai ašaromis netiki

Paprastai kontrolieriai skiria baudas pagal amžių (nuolaida vaikams, pensininkams ir studentams). Jei moki vietoje, kaip turguje galima nusiderėti. Tačiau lengvinančios aplinkybės Administracinių teisės pažeidimų kodekse (31 straipsnis)yra kiek kitokios. Pirmoji lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą; teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai; teisės pažeidimą padarė nepilnametis; teisės pažeidimą padarė nėščia moteris; teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.

Dar yra galimybė dėl baudos sumažinimo kreiptis į Administracinį teismą, tačiau šiuo metu tai vargiai apsimoka, tačiau reikia įsivaizduoti, kad padidėjus baudoms, teismai turės nemažai darbo... Žinoma, ši teisė nėra plačiai viešinama, kaip sakoma, mažiau žinai – ramiau miegi.

Tačiau teisinėmis žiniomis ir ašaromis vargiai kontrolę paveiksite – diskutuoti teisiniais klausimais daugeliui iš jų nepakanka žinių. Suaugusiems asmenims, nepriklausomai nuo aplinkybių, skiriama šiuo metu maksimali bauda, o šios žinios praktiškai bevertės.

Susidaro įspūdis, kad pagrindinis kontrolierių uždavinys – išmušti baudą, geriausiai grynaisiais. Tokiais atvejais būtinai prašykite kvito.

Nuolatiniai kontrolės ginčai su keleiviais tikrai nuteikia nemaloniai. Žmonės važiuodami juk savotiškai ilsisi, atsipalaiduoja – svajoja, mąsto, skaito, kai kas mokosi. O čia – nė minutės ramybės, dar turint omeny, kad visuomeniniams transporte šie nepatogumai ne vieninteliai.

„Į akį“ gauna kontrolieriai

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius V. Antanavičius paneigė, kad kontrolės pastaruoju metu padaugėjo. Paklaustas, koks be bilietų važiuojančių keleivių procentas, ar jis nuolatinis, kinta, ar didelis ar mažas, pareigūnas atsakė, kad jis daugmaž pastovus ir siekia 4,5–5 proc. (Vokietijoje „zuikių“ – apie 3,5–4 proc.), tad mūsų rodiklis visa neblogas.

Tačiau visai nėra kalbos apie tai, kad kontrolierių darbo kaštus padengtų baudos – jos keliauja į valstybės biudžetą. Tačiau, žinoma, kontrolieriai materialiai motyvuojami pagal tai, kiek pažeidėjų pagauna, bet tai nebūtinai turi būti didesnis surinktų baudų skaičius.

Jis atkreipė dėmesį, dažniausiai kontrolieriai būna traumuojami pažeidėjų, o ne atvirkščiai, ir per mėnesį būna 11–12 tokių atvejų. Darbas nedėkingas, sunkus, ir ne kiekvienas gali jį dirbti. Vos pamatę kontrolierių, keleiviai įsitempia, ir tą įtampa persiduoda kontrolieriui, kuris ją jaučia nuolatos. Tad keleiviams V. Antanaitis patarė būti laisvesniems, mokėti už važiavimą, ir kelionė visuomeniniu transportu taps malonesnė.