Skulptūrų Neries krantinėje autoriai: tikras menas ne gražus, o teisingas

R. Antinio skulptūra "Puskalnis"
R. Antinio skulptūra "Puskalnis"
  © Dina Sergijenko

Pagaliau sostinėje, Neries krantinėje, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Ilgą laiką aptvertas įspėjamosiomis juostomis, visą žiemą dominęs vilniečius ir miesto svečius, jau „Puskalnis“ per savo angas leis stebėti besileidžiančią saulę ir kitą Neries krantą. Kartu su „Puskalniu“ pristatytos ir kitos dvi skulptūros, kurios jau kurį laiką stūkso Neries krantinėje: Mindaugo Navako „Dviaukštis“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“. Šios skulptūros „išdygo“ įgyvendinant „Viešųjų erdvių humanizavimo“ programą.

Meno kritikė Laima Kreivytė trumpai pristatė kiekvieną menininką ir jo darbus. Ypač daug dėmesio ji skyrė V. Urbonavičiaus skulptūrai „Krantinės arka“. Ši skulptūra sulaukė daugybės prieštaringų nuomonių: vieni šią skulptūrą, kurios linkis atkartoja Neries vingį, vadino surūdijusiu vamzdžiu, kiti – šiuolaikinio meno pavyzdžiu, treti protestavo ir kabino ant „Krantinės arkos“ „pakaruoklius“. „Estai šiuolaikinės architektūros parodoje Venecijoje nutiesė dujų vamzdį nuo Rusijos paviljono iki Vokietijos. Ir man atrodo, kad jiems gauti leidimus nutiesti šitą vamzdį buvo lengviau, nei mums gauti leidimą pastatyti šią arką“, – sakė L. Kreivytė. Anot jos, „surūdijusio plieno estetika“ labai dažna šiuolaikinio meno kūriniuose.

„Labiausiai jaudinausi, kad ji laimingai atsistotų ir negriūtų“, – sakė „Krantinės arkos“ autorius. Anot jo, tiek nuomonės, tiek reakcijos į šios skulptūros atsiradimą – normalios. „Vilniuje labai daug vietų, tinkamų skulptūrai, bet jų mieste – labai mažai, – pasakojo V. Urbanavičius. – Idėja gimė labai seniai, o upė – svarbi vieta, krantinė – tuščia ir apleista. Biurokratiškai net ir ši vieta priklauso ne miestui, o apskričiai. Tai mus ir išgelbėjo bandant gauti leidimą skulptūros statymui.“

Projekto koordinatorė Elona Lubytė džiaugėsi, kad idėją tada, kai buvo minčių apie jos atsisakymą, palaikė VšĮ VEKS ir ji buvo įgyvendinta. „Dėl šio projekto mes turime šiuolaikinius meno kūrinius ne privačiuose parkuose, o viešose miesto erdvėse, – sakė ji. – Iš pradžių galvojome, kad, jei miestas geranoriškai sutiks pirmas tris skulptūras, prie jų prijungsime dar dvi. Matome, kad šiemet nespėsime, bet jei po metų jau esančios skulptūros nebus demontuotos, prie jų prijungsime ir daugiau meno kūrinių.“

R. Antinis, kurio skulptūros statybos pabaigos buvo laukiama norint pristatyti visą projektą bendrai, tvirtino, kad nors ir atsirado daugybė nenumatytų dalykų, savo kūriniu jis esąs labai patenkintas. O Mindaugo Navako darbo „Dviaukštis“ viršutinėje dalyje sumontuotas ametisto geodas. E. Lubytė juokėsi, kad skulptūra sunkmečiu padės energetiškai „pasikrauti“.

Skeptikams, tvirtinantiems, kad šios skulptūros netinka Neries krantinei ir gadina vaizdą, M. Navakas atrėžė: „Tikras menas kalba apie tiesą, o pritaikomasis – apie grožį. Jėzaus ant kryžiaus paveikslas nėra gražus, bet teisingas. Taip ir čia.“

Skulptūrų Neries krantinėje autoriai: tikras menas ne gražus, o teisingas

R. Antinio skulptūra "Puskalnis"
+5