Nevyriausybinių organizacijų atstovai: iš mūsų liko tik pavadinimas

Vladimiro Beresniovo darbas (KMN nuotr.)
Vladimiro Beresniovo darbas (KMN nuotr.)

Pastaruoju metu įmonės ir organizacijos aktyviai raginamos pasinaudoti ES parama, mat, pasak valdžios atstovų, ES pinigai – beveik neatrasti klodai. Diskusijoje su Nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) Finansų ministerijos atstovai dar kartą skatino NVO įsitraukti į šį procesą.

Tačiau NVO atstovų nuomone, dažnai pačių ministerijų, su kuriomis tenka bendradarbiauti, veikla stabdo visą procesą – norint gauti paramą keliami nerealūs reikalavimai, o į Stebėsenos komitetus, prižiūrinčius paraiškų atranką, dažnai atrenkamos tik „palankios“ ministerijoms NVO.

reklama

„Buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo planas, vyksta diskusijos, ar jis stimuliuoja ekonomiką. Galiu pasakyti, kad pagrindinis stimulas, ką mes galime šiandien sau leisti kaip šalis – Europos Sąjungos pinigai, nes visa kita, pavyzdžiui, skolinami pinigai, mums yra sunkiai pasiekiama, o čia yra savotiškai dovanojami pinigai“, – susitikime su NVO atstovais teigė Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.

Pasak jo, NVO aktyviai dalyvauja stebėsenos komitete, gali dalyvauti ne tik atrenkant paraiškas, bet ir pačios jas teikti bei gauti finansavimą.

Nors R. Kriščiūnas tikino, kad Finansų ministerija yra atvira NVO, pastarųjų atstovai taip nemanė.

Susitikime dalyvavę NVO atstovai teiravosi, kokiais kriterijais remiantis organizacijos yra atrenkamos į darbo grupes ir komitetus:

„Pagal kokius kriterijus tas įtraukimas vyksta, man iki galo neaišku: ar draugų principu, ar kitokiais principais? Pagal ką ministerijos išsirenka, kaip jūs sakėte, savo socialinius partnerius?“, – teiravosi Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius.

„Kodėl įtrauktos būtent tos organizacijos, o ne kitos? Matome darbdavių, darbuotojų, jaunimo ir akademinio sluoksnio atstovus, tačiau pasigedau didžiųjų socialinių grupių kaip neįgalieji ar pagyvenusių žmonių grupės“, – klausė NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas.

Pasak ministerijos sekretoriaus, konkrečių kriterijų nėra nustatyta ir ministerijos organizacijas išsirenka savo nuožiūra, o pirmenybė teikiama toms organizacijoms, kurių veikla aprėpia kuo platesnį ratą.

Šiuo metu Stebėsenos komitete dalyvauja tokios NVO kaip Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir t. t. Pasak NVO atstovų, kai kurių stebėsenos komitete dalyvaujančių organizacijų pavadinime yra žodis „nevyriausybinė“, tačiau iš tikrųjų jos yra pelno siekiančios.

„Pramonininkai, verslo darbdavių konfederacija – galbūt ir yra vadinamos NVO, bet neatstovauja NVO interesams ir jų įtraukimas nėra palankus NVO“, – tvirtino R. Jokubauskas.

NVO atstovai kritikavo kai kuriuos reikalavimus, trukdančius gauti paramą. Vienas jų – kad Nevyriausybinė organizacija, norėdama gauti paramą, turėtų įnešti 15 proc. savo lėšų. „Iš kur normali NVO gaus tų pinigų, nebent pavogs“, – apeliavo NVO atstovai.

Jų manymu, tokiu būdu yra iškraipoma konkurencija, privilegijuotomis tampa biudžetinės įstaigos: „Kokiu būdu gali būti mažinama konkurencija su valdingomis institucijomis? Labai sunku su jais konkuruoti, kadangi gauna didelį finansavimą“, – klausė Žmonių su negalia sąjungos pirmininko pavaduotojas Edmundas Jakubauskas.

NVO atstovai piktinosi, kad, atrenkant paraiškas paramai, yra taikomi įstatų apribojimai, pavyzdžiui, jeigu organizacijos įstatuose nėra pažymėta, kad ji rengia mokymus, ji negali pretenduoti į paramą mokymų organizavimui: „Negalime įstatuose surašyti visų konkursų sąlygų arba prieš kiekvieną konkursą keisti savo įstatų.“