Švedijos ir Lietuvos energetikai jungties statybą pradeda nesutarimais

Elektra
Elektra
  © Andrius Petrulevičius
Andrius Sytas | Alfa.lt
2009-04-27 14:51

Jungties tarp Švedijos ir Lietuvos yra realistiška tikėtis 2016-aisiais, pareiškė vienos iš trijų jungtį statysiančių įmonių Švedijos bendrovės „Svenska Kraftnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas. Ji dirbs kartu su Lietuvos bei Latvijos energetikos bendrovėmis lygiateisiais pagrindais.

Lietuvos energetikos koncerno „Leo LT“ vieno savininkų „NDX energijos“ atstovas Ignas Staškevičius ne kartą kartojo, jog, spėjus šią vasarą ištirti Baltijos jūros dugną, jungtį įmanoma nutiesti per 2010–2011 metus.

„2011-ieji – tai visiškai įmanoma. Bet 2016-ieji – tai realistiškas planas. Pirkimų procesai, leidimų gavimo procesai, kabelio tiesimas, stočių statyba, tinklų gerinimai – tai užtruks kelerius metus. Jei jungtis funkcionuotų 2016-aisiais, toks planas visiškai sutaptų su tiesimu jungties, kurią mes šiuo metu tiesiame tarp Suomijos ir Švedijos“, – Alfa.lt pirmadienį sakė M. Odenbergas.

Praėjusią savaitę I. Staškevičius svarstė, kad projektą gali uždelsti „politinės priežastys“.

„Švedai dėl politinių sumetimų neskubina to projekto, jie neturi ekonominio suinteresuotumo. Jie kalba apie ilgesnius terminus: tiek mūsų, tiek vyriausybės siekis būtų tuos terminus suspausti į techninius dalykus, ne į politinius“, – sako I. Staškevičius.

I. Staškevičius sakė, jog „Leo LT“ jau yra parengusi vietą, kur kabelis pasiektų Lietuvos teritoriją, taip pat yra pasirengusi pasirašyti kontraktą su Baltijos jūros dugną tirsiančia bendrove.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Baltijos šalių premjerai pasirašė sutarimą sukurti laisvą rinką. Šiame sutarime nėra įrašyta data, kada ji veiks. Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad tai galėtų įvykti iki 2013 metų.

Baltijos šalių pareigūnai ne kartą kartojo, jog su Švedija susijungti pavyktų tik turint šią bendrą rinką. „Švedijos mokesčių mokėtojai nėra pasirengę statyti jungties, kad pagerintų energetikos saugumą mūsų regione. Jie nori kurti verslą: jie nori būti tikri, kad galės pirkti elektrą iš mūsų rinkos, ir ją parduoti mūsų rinkai. Visiškai aišku, kad bendra rinka yra lemiamas dalykas“, – sakė Estijos premjeras Andrus Ansipas.

„Svenska Kraftnat“ yra Švedijos perdavimo tinklų operatorius. Jo akcijos priklauso valstybei.

Kiek finansuos – „atvira diskusija“

„Kiek jungtis kainuos? Sakykime, 600 mln. eurų (2,1 mlrd. litų). Ir dar 175 mln. eurų (600 mln. litų) iš Europos Sąjungos. O kokią dalį finansuos Švedija – tai atvira diskusija“, – Alfa.lt nurodė M. Odenbergas. Bet jis iš karto nurodo pavyzdį, jog išlaidas jungčiai tarp Suomijos ir Švedijos statyti jo bendrovė bei Suomijos operatorius dalijasi perpus.

„Mes diskutuodami dar neatėjome taip toli, kad nuspręstume, jog dalysimės šios jungties kaštus 33/33/33. Tai vis dar atvira diskusija“, – pridūrė jis.

M. Odenbergo nuomone, didžioji dalis iš Europos Sąjungai skirtų 175 mln. eurų atiteks jungčiai tiesti, o elektros tinklams statyti Vakarų Latvijoje – mažesnė dalis.

Kovo mėnesį ES vadovai nusprendė skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) jungčiai iš Baltijos šalių į Švediją. Šiuos pinigus būtina panaudoti iki kitų metų pabaigos, kitaip ES juos atsiims.

2008-ųjų pradžioje „Lietuvos energijos“ kartu su „Svenska Kraftnat“ atlikta galimybių studija įvertino, kad nutiesti maždaug 350 km ilgio jungtį Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos kainuotų 1,8 mlrd. litų (516 mln. eurų), jei būtų tiesiamas 700 megavatų galios kabelis. Arba 2,2 mlrd. litų, jei kabelio galia būtų 1000 megavatų. Šioje galimybių studijoje svarstyta, jog projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.

Sausį „Leo LT“ skelbė turinti sukaupusi 577 mln. litų šiam tikslui, likusią dalį padengtų skolintomis lėšomis. Tuometiniais įmonės skaičiavimais, jei tektų finansuoti maždaug pusę tilto vertės, prireiktų 0,9–1,3 mlrd. litų.