Vyriausybė prašo numatyti 3 mlrd. Lt bankams gelbėti

Algirdas Šemeta
Algirdas Šemeta
  © Vytenis Petrošius
Andrius Sytas | Alfa.lt
2009-04-17 10:02

Vyriausybė tyliai paprašė Seimo leisti jai garantuoti iki 3 mlrd. litų paskolą šalies bankams. Jos prireiks, jei bankai atsidurs ties nemokumo riba. Ši suma paskutinę minutę buvo yra įrašyta į kitų metų biudžeto pataisas, kurias parlamentas turėtų patvirtinti gegužės 7 dieną.

Lietuvos bankas ne sykį kartojo, kad nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas šiuo metu finansinių sunkumų nejaučia. Siūlomos garantijos – pasirengimas „juodajam“ scenarijui.

„Šia suma – 3 mlrd. litų – įvertintas bankų sektoriaus rizikos veiksnys. Tokia suma į biudžeto projektą įrašyta Lietuvos banko pasiūlymu, jie taip įvertino galimą poreikį garantijoms. Tai nereiškia, kad tokias garantijas reikės ir suteikti, bet limitas, kaip rizikos įvertinimas, galėtų būti toks“, – Alfa.lt aiškino finansų ministras Algirdas Šemeta.

Iš viso vyriausybės skolinimosi limitą siūloma padidinti nuo 1,7 mlrd. iki 5,9 mlrd. litų. Beje, apie šias garantijas bankams Finansų ministerija neužsiminė nė vienu žodžiu biudžeto pakeitimo aiškinamajame rašte.

Dar ketinama leisti vyriausybei 100 tūkst. litų garantuoti studentams teikiamas paskolas.

Šemeta: garantijos geriems bankams euro nenutolins

Garantijos bankams būtų teikiamos pagal Finansinio tvarumo įstatymą, kurio projektas šiuo metu dar derinamas su Europos centriniu banku.

Pagal šį įstatymą, jei vyriausybė nuspręs, įsipareigojimų vykdyti negalintis bankas gaus valstybės garantijas paskoloms, kurios padės jam išsigelbėti. Įstatymas numato, jog garantijos prašantis bankas privalo būti mokus, o gaunamas paskolas jis turi valstybei garantuoti įkeisdamas ne mažesnės vertės turtą.

Finansų ministras svarsto, jog tokios garantijos nesutrukdytų Lietuvos valstybei įsivesti euro.

„Garantijos tiesiogiai biudžeto deficitui įtakos nedaro, kol jų neprireikia. Jei suteikiama garantija, bet ją gavęs subjektas sėkmingai vykdo savo veiklą, tai nereikia garantijos realizuoti. Tada biudžetui tokia garantija yra neutralus veiksnys“, – tikino A. Šemeta.

Finansinio tvarumo įstatymas nurodo, kad valstybė bankams gali padėti ir suteikdama specialias paskolas, išpirkdama jų turtą, galų gale – perimdama jų akcijas. Šaltiniai bankams gelbėti – valstybės biudžeto lėšos, rezervinis fondas, taip pat valstybės tam tikslui pasiskolintos lėšos.

Vyriausybė šiuo įstatymu ketino sukurti specialų kelių milijardų litų dydžio fondą bankams remti, į kurį lėšas įmokėtų patys komerciniai bankai. Tačiau tam pasipriešino didieji šalies komerciniai bankai, kuriems toks fondas yra mažiau aktualus – mat jų įsipareigojimus garantuoja juos valdantys Skandinavijos šalių bankai. Jų veiklą savo ruožtu garantuoja specialieji Skandinavijos šalių valstybių fondai.

Stiprių savininkų užsienyje neturi smulkesnieji Lietuvos bankai – Ūkio, Šiaulių, Medicinos. Skandinaviškų garantijų neturi bankas „Snoras“, kurio didžiosios kapitalo dalis yra rusiška.