Kitą pusmetį trūks lėšų bedarbių pašalpoms

Sodra
Sodra
© Organizatoriai

Kitą pusmetį nebus iš ko mokėti bedarbio pašalpų – tikina tiek Sodra, tiek Darbo birža. Abi įstaigos per pirmąjį šių metų pusmetį bedarbių pašalpoms išleido daug daugiau negu planavo. Todėl aiškėja, kad metų gale Sodros deficitas gali išaugti net iki1, 5 mlrd. litų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Sodra bedarbių pašalpoms planavo išleisti 62 mln. litų, tačiau augant nedarbui pašalpų poreikis išaugo ir Sodra jau išmokėjo beveik 94 mln. litų – tai yra trečdalį visų savo metinių pajamų bedarbio pašalpoms. Tokiu būdu metų gale, Sodros vadovo Mindaugo Mikailos teigimu, nebebus iš ko mokėti pašalpų, o Sodros biudžetas sieks 1,5 mlrd. Litų.

Taip pat lėšų stygiumi skundžiasi ir darbo birža. Ji bedarbių pašalpoms per pirmąjį metų ketvirtį išleido 80 mln. litų. Buvo suplanuota, kad per visus metus šioms pašalpoms prireiks 160 mln. litų, tačiau paaiškėjo, kad daugiau nei pusė sumos išleista vos per tris mėnesius.

Baiminamasi, kad augant darbo netekusių žmonių skaičiui, nuo liepos mėnesio darbo birža gali nebeturėti iš ko mokėti. Tai paaiškėjo trečiadienį surengtame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Pimpė aiškino esą ministerija yra numačiusi ir turinti rezerve dar 50 mln. litų bedarbio pašalpoms. Dar 30 mln. ministerija sutaupyti.

reklama

Tačiau tokie „rezervai“ papiktino opozicinės socialdemokratų partijos narį Algirdą Sysą.

„Mūsų planavimas yra biudžetinis. Kur tie 50 mln. litų paslėpti? Gal turite dar kokius 150 mln. pasislėpę? Tokie pasakymai, kad kažkur stalčiuje laikome dar 50 mln. litų ir, kai reikės ištrauksime, tai ne parlamente sakytini“, - piktinosi A. Sysas.

Darbo birža gavo velnių

Seimo komitetas siūlė Darbo biržai sugrįžti į realybę. Esą dabartinės jų vykdomos programos neatitinka pasikeitusių realijų – sparčiai augančio nedarbo.

„Darbo birža dirba senosiomis sąlygomis. Didžiąją dalį savo lėšų Darbo birža išleidžia mokymams ir bedarbių kvalifikacijų kėlimui ar perkvalifikavimui, tačiau dabar ir labai kvalifikuoti darbuotojai darbo neranda. Konkrečių atsakymų, ką jie ketina daryti, iš Darbo biržos atstovų šiandien aš nesulaukiau“, - teigė parlamentarė Irena Degutienė.

Jos nuomone, 534 mln. litų Darbo biržos biudžetas tikrai yra pakankamas, kad būtų galima amortizuoti socialines Lietuvos problemas, tačiau kol kas jie yra naudojami neracionaliai.

Dabar beveik pusė šių lėšų skiriama įvairiems mokymams organizuoti.

Seimo nario Artūro Meliano nuomone, krizės laikotarpiu jokie mokymai apskritai nereikalingi.

„Šiam momentui su ilgalaikiais bedarbiais išvis nereikia dirbti, nes tai beviltiškas pinigų švaistymas. Dabar yra svarbesnių dalykų – tai yra darbo vietų išsaugojimas. Gal geriau 2 tūkst.. duoti darbdaviui, negu investuoti 5 tūkst. į žmogų po to, kai jis jau bus atleistas? Žmonių problema dabar yra ne jų menka kvalifikacija, o dėl krizės darbdaviams kylantys sunkumai. Šiuo metu reikia iš esmės keisti politiką ir skatinti darbdavius. Dabar yra gaisro gesinimas“, - kalbėjo A. Melianas.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo A. Pimpės nuomone, bedarbių užimtumo problemos negalima apleisti.

reklama

„Ką reiškia nedirbti su ilgalaikiais bedarbiais? Tai yra aukštesnis nusikalstamumas, sergamumas ir kaštai valstybės išauga per kitus dalykus“, - teigė A. Pimpė.

Bedarbių daugės

Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Galina Savickienė įvardijo, kad per šiuos metus Darbo birža planuoja padėti įsidarbinti vos 7 proc. visų Lietuvos bedarbių. Šiuo metų jų skaičius jau siekia 200 tūkst.

Planuojama, kad šiemet nedarbas dar augs ir bedarbiai metų gale gali sudaryti 13,5 proc., o 2010 metais - 15,4 procento gyventojų.

Alfa.lt primena, kad praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pasirašė įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) direktoriui Vidui Šlekaičiui.

Įsakyme ministras pripažino, kad Lietuvos darbo biržos prie SADM direktorius „nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužtikrino, kad būtų laikomasi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl tarnybinių automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, taip pat kitų teisės aktų.

Dabar laikinai darbo biržai vadovauja Albertas Šlekys.