Gaižauskas: atsiverčiu „Nekviestos meilės“ reitingus ir galvoju – bepročiai (I dalis)

Juozas Gaižauskas
Juozas Gaižauskas
  © Tomas Vinickas

Juozas Gaižauskas – aktorius, kurį daugelis pažįsta iš serialo „Nekviesta meilė“, spektaklio „Striptizo ereliai“ ir iš daugybės kitų projektų, serialų ar filmų. Vieną pavasariu kvepiančią dieną Alfa.lt žurnalistė susitiko su aktoriumi sostinės kavinėje ir prie puodelio kavos bei taurės mėtinio pieno kokteilio kalbėjosi apie aktoriaus darbą, žiniasklaidą užvaldžiusius „geltonosios“ spaudos veidus bei krizę, kurios aktorius nejaučia.

Prisijungėte prie „Nekviestos meilės“ ketvirto sezono komandos. Kaip jus prisikalbino?

Viskas buvo labai paprastai: Rolandas Skaisgirys pasiūlė filmuotis antroje serialo „Garbės kuopos“ dalyje, o tai yra ta pati produkcija. Kai susitikome, jis pasakė kad jau filmuojamas ketvirtas serialo sezonas ir scenaristams neįmanoma suvesti galų, todėl „Nekviestos meilės“ istorija prasidėjo kaip nauja. Seriale nusifilmavau gal 30 serijų.

Apibūdinkite savo personažą.

Man atrodo, kad jis kartais tik vaidina gerą. Tiek, kiek matėt, jis nebuvo geras. Verslininką, kurį vaidina Viktoras Valašinas, jis įviliojo į spąstus, pažadėjęs verslininką Rusijos banditams už savo skolas, o vaidina geriausią jo draugą. Tokius personažus visada sunku vaidinti , nes žinai, kad nieko gero čia nėra.

Kaip komanda?

Visi pažįstami... Tik kad visi vienoje vietoje. Nebuvo laiko draugystėms, todėl tiesiog dirbome. Svarbiausia, kad nebuvo konfliktų, nesusišnėkėjimų.

Kaip manote, kokia serialo sėkmės paslaptis?

Turbūt į šitą klausimą gali atsakyti tik tas, kas jį žiūri.

O jūs nežiūrite?

Aš vistiek nesu žiūrovas. Kai rodo serialą, dažniausiai vaidinu, vedu renginį ar dar ką nors veikiu. Atsiverčiu serialo reitingus, galvoju – bepročiai. Kodėl? Naujesni serialai yra žemiau. Atsakymo neturiu. Labai nustebčiau, jei jį turėtų ir Rolandas.

Ar serialuose rodomas gyvenimas tikroviškas ir panašus į mūsų gyvenimus?

Manau, kad daug dalykų yra prigalvotų. Apskritai, muilo operos, kasdienio serialo, veiksmas rutuliojasi labai lėtai: vienam žmogui kas nors paskambina, jis išklauso. Kitoje scenoje jis papasakoja kitam žmogui, kad jam paskambino ir ką pasakojo. Kitoje – tas kitas pasakoja jau trečiam žmogui. Čia yra kažkoks unikumas. Jie (prodiuseriai – aut.) atrado kažkokią formulę.

Keisčiausia, kai gatvėje prieina žmonės. Prieš keletą dienų priėjo žmogus ir sako rusiškai: „Kada grįžai iš Rusijos.“ Aš jį mačiau pirmą kartą. Pradėjome kalbėti, o mano draugas žiūri, kokių čia draugų turiu. Kai jis nuėjo, supratau, kad jis kalbėjo ne su manimi, o su personažu.

Bet juk visi žino, kad serialuose aktoriai tik vaidina.

Jis turbūt pagalvojo, kad kažkur mane matė, bet neatsimena, kad tai yra personažas.

Gal pastebite kokių nors pokyčių serialų kūrime?

Sunku pasakyti. Jeigu palyginčiau serialą prieš septynis metus ir dabar – tai aišku, kad skirtumas yra. Yra daugiau profesionalių žmonių, nes tada mažai kas žinojo, kaip „daromi“ serialai.

Kokiuose serialuose ir filmuose esate vaidinęs?

„Garbės kuopoje“, „Nekviestoje meilėje“ ir „Likimo valse“. Taip pat kino filme „Diringas“.

Kur labiau patinka – kine ar teatre?

Labai paprastai žiūriu į šitą dalyką: teatre vaidinti yra žymiai geriau, nes gali atskleisti, sukurti personažą. Seriale problema ta, kad turi spėlioti, kaip viskas bus, nežinai, kuo viskas baigsis. Turi būti įtampoje, nes jei vaidinsi vienaip, o viskas pasisuks kitaip – žiūrovai galvos, ką čia vaidinu.

Bet teatro scenoje negalima suklysti, o filmuose yra keletas dublių.

Bet turi keletą mėnesių personažui pažinti: yra generalinės repeticijos, pagaliau, premjera būna ne viena. Būna tokių vaidmenų, kuriuos aktorius suvadina 10 kartų, bet tik suvaidinęs 50-ą supranta patį vaidmenį.

Tai kodėl tada aktoriai eina į televiziją?

Būsiu neoriginalus – ten moka šiek tiek daugiau papildomų pinigų ir dėl to, kad aktorių rodo per televizorių. Tada yra patogiau vesti renginius, tave atpažįsta žmonės. Yra aktorių, kurie iš principo nesifilmuoja, sakydami, kad tai – „chaltūra“. Tegul kalba. Esu girdėjęs keletos aktorių pasisakymus apie tą pačią „Nekviestą meilę“. Jeigu esi profesionalas, sugebėsi dirbti taip, kad niekas negalės pasakyti, kad dirbi blogai. Jeigu dirbi blogai, gali kaltinti, ką nori: scenaristus, komandą, serialą ar pinigus. Bet tai yra savęs gailėjimas ir bėgimas nuo nuogos tiesos.

Antrą interviu dalį skaitykite rytoj.

Gaižauskas: atsiverčiu „Nekviestos meilės“ reitingus ir galvoju – bepročiai (I dalis)

Juozas Gaižauskas
+1