Iš sovietų bloko išsivadavusios ES narės siekia komunizmo nusikaltimus prilyginti nacių

SSRS
SSRS
  © Archyvas
BNS
2009-03-19 20:50

Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės siekia į Europos Sąjungos darbotvarkę įrašyti klausimą dėl sovietų režimo nusikaltimų - juos įvertinti, taip pat ir Bendrijos teisinėje sistemoje, prilyginant nacių vykdytiems nusikaltimams.

Europos Parlamente šią savaitę komunizmo nusikaltimų tema buvo surengti klausymai, kurių dalyviai trečiadienį priėmė deklaraciją, vienu pagrindinių siekių įvardindami totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimą ES mastu.

reklama

Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis akcentavo, jog, neįvertinusi bendro palikimo, tarp kurio - ir sovietų nusikaltimai žmonijai, Europa negali eiti tolyn, o nusikaltimų neigimas - tolesnis jų aukų niekinimas.

V.Landsbergis pabrėžė, jog komunizmo nusikaltimų įvertinimas - ne tik sovietų režimą patyrusių šalių, bet bendras visos Europos klausimas.

„Karas ir panašūs nusikaltimai, atlikti kažkur Europoje europiečių, yra mūsų bendras palikimas. Šių nusikaltimų neigimas - Europos kaltė. Taip pat ir - apie juos nežinojimas ar tiesiog nenoras žinoti. Su tokiu valios pripažinti savo istoriją trūkumu mes reabilituojame draugą Staliną ir tampame jo paveldėtojais“, - trečiadienį klausymuose sakė V.Landsbergis.

„Aš nemanau, kad, jei būtų nužudyti dešimtys tūkstančių prancūzų pareigūnų Katynėje, kaip įvyko 1939 metais, prezidentas N.Sarkozy netylėtų susitikęs su Rusijos prezidentu D.Medvedevu“, - sakė V.Landsbergis.

1940 metais NKVD, sovietų represinė žinyba, Katynėje išžudė virš 20 tūkst. lenkų atsargos karininkų. 1943 metais atradus masines kapavietes, sovietai iš bandžių kaltę bandė suversti naciams. Kad šios žudynės buvo NKVD darbas, iš Rusijos vadovų pripažino tik pirmasis Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Dabartinė Rusija atsisako pripažinti Katynės žudynes buvus genocidu.

Trečiadienį priimtoje deklaracijoje siūloma EP paraginti nacionalinius ES valstybių, buvusių po sovietų priespauda, parlamentus priimti įstatymus, kuriais buvusiems sovietų saugumo struktūros darbuotojams bei bendradarbiams būtų užkirstas kelias į Europos Parlamentą bei pozicijas valstybės valdyme.

EP surengti klausymai - dar vienas žingsnis siekiant įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus Europos Sąjungos lygmeniu, juos prilyginant nacių nusikaltimams.

Lapkričio pabaigoje ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtino pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriuo valstybėms narėms nustatė pareigą kriminalizuoti nusikalstamas veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija - viešą diskriminacijos, smurto ir neapykantos kurstymą prieš įvairioms asmenų grupėms priklausančius asmenis, tokios medžiagos platinimą, viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Nors šis sprendimas neapėmė sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimų, buvusių režimo šalių atstovai, tarp jų ir Lietuvos, ėmėsi žygių juos įtraukti į ES teisyną.

Lietuvos ir bendraminčių šalių narių pastangomis lapkritį prie pamatinio sprendimo buvo pridėta bendra Tarybos deklaracija, kurioje pasmerkiami visų totalitarinių režimų vykdyti nusikaltimai ir nurodoma, kad Europos Komisija per dvejus metus nuo pamatinio sprendimo įsigaliojimo išnagrinės, ar šioje srityje būtinas papildomas teisinis instrumentas.

Tuo tarpu Lietuvos teisinėje sistemoje veikos, susijusios su sovietų genocido nusikaltimais, t.y. jų neigimas, pateisinimas, nėra kriminalizuotos, o tai, pasak ekspertų - kliūtis siekti sovietų genocido nusikaltimų teisinio prilyginimo nacių genocidui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.