Prezidentūra: Lietuvoje trūksta darbo jėgos

Kinų imigrantai
Kinų imigrantai
  © Vytenis Petrošius

Prezidentūra ragina Seimą skubiau priimti užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymo pataisas, kuriomis būtų palengvinamos sąlygos trečiųjų šalių gyventojams atvykti ir dirbti Lietuvoje.

Tiesa, pati prezidentūra nepasivargino pataisyti ir perregistruoti prieš metus teikto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma esą įsileisti imigrantus iš Kinijos, Indijos ir kitų trečiųjų šalių Lietuvai reikia dėl darbo jėgos trūkumo.

Darbo birža šiemet prognozuoja iki 8–10 proc. kilsiantį nedarbą.

Prezidentūros siūlymu, į Lietuvą su laikinuoju leidimu gyventi ir dirbti Lietuvoje atvykstantys darbininkai galėtų atsivežti ir visus savo šeimos narius, nepaisant jų Lietuvoje pragyvento laiko bei ketinimų likti Lietuvoje ilgam.

Be to, tokių šeimos narių buvimas Lietuvoje nebūtų apribojamas tik darbuotojo darbo trukme – jie Lietuvoje galėtų gyventi kiek panorėję arba iš Lietuvos iškeliauti į kitas ES šalis.

Tokiu būdu, pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Audroniaus Ažubalio, į Lietuvą galėtų atvykti „visai nemažai“ užsieniečių.

„Tokios įstatymo pataisos atvertų vartus ne tik aukštos kvalifikacijos darbininkams, bet ir jų šeimos nariams, kurie net neturi pagrįstų pragyvenimo Lietuvoje galimybių. Tokių gali būti visai nemažai, nes krizė yra ne tik Lietuvoje, bet ir Pakistane, ir Indijoje – visame pasaulyje. Tokie atvykėliai smarkiai papildytų nekvalifikuoto darbo ieškančiųjų gretas. Be to, jie tikrai būtų pigesnė darbo jėga nei mūsiškiai. O tai taptų savotišku barjeru emigravusiems lietuviams sugrįžti bei vietiniams bedarbiams rasti darbus“, – Alfa.lt sakė A. Ažubalis.

Politiko nuomone, norint spręsti šeimų susijungimo problemas, kol kas Lietuvai pakaktų užtikrinti geresnes sąlygas atvykėliams iš „baltojo sąrašo“ šalių.

ES parengtame sąraše yra tokios išsivysčiusios šalys kaip Japonija, Kanada, JAV.

„Jei siekiame sulaukti aukštos kvalifikacijos darbininkų ir skatinti investicijas į Lietuvą, tuomet to visai pakaktų. Bent jau kol kas, kai situacija ir taip nėra lengva“, – sakė A. Ažubalis.

Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka įsitikinęs, kad jokių problemų prezidentūros siūlomos įstatymų pataisos nesukels, kadangi, pasak jo, pataisos nebus orientuotos į darbininkus, o nuo galimo „močiučių, dėdžių ir tetų“ susivežimo saugo kiti Lietuvos įstatymai.

„ES svarstoma direktyva numato, kad šeima – tai ir vaikai, ir tėvai, ir broliai, ir seserys, bet mūsų įstatymai šeima laiko daug siauresnį ratą, todėl nekils bėdų dėl močiučių, dėdžių ir tetų susivežimo. Be to, galvojame apie gana aukštą uždirbamų pinigų kartelę, kurios neperžengę atvykėliai negalėtų atsivežti šeimos, nustatymą. Taip bandome orientuoti šį įstatymą ne į darbininkus, o į krepšininkus bei investuotojus, atvykstančius į Lietuvą“, – aiškino A. Lydeka.

Parlamentaras tikino, kad prezidentūra visgi galėjo, pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, perregistruoti teisės akto pataisas ir pataisyti aiškinamąjį raštą nurodydami kitas jo naudingumo priežastis dar prieš prašydami jį skubiau svarstyti Seimo komitetuose.

Užsienių reikalų komitetas ketina prašyti, kad išvadas šiuo klausimu pateiktų vyriausybė. Tuomet klausimo svarstymas pagrindiniame Žmogaus teisių komitete nusikels ilgesniam laikui. Prezidentūros siūlymams jau yra pritaręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.