Ką daryti, jei ant jūsų užkrito... šaldytuvas?

Nomeda Bepirštytė
Nomeda Bepirštytė

Paslydote ant laiptų, jums ant galvos nukrito varveklis, neatsargus pardavėjas suplėšė švarką ar sugadino jūsų kailinius. Dažnas pagalvojame, kad tiesiog nepasisekė, kaltiname likimą ar nepalankią mėnulio fazę. Tačiau praverstų žinoti, kad kaltas ne likimas, o pastato ar teritorijos savininkas, kurioje patyrėte žalą.

Susižaloja prekybos centruose

„Yra labai daug tiksinčių bombų, kurių galima išvengti“, – sakė bendrovės „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės rizikų ekspertė Nomeda Bepirštytė.

Pasak ekspertės, mūsų nė kiek nestebina, kad eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui būtinai turi būti atlyginta patirta žala, bet nuo laiptų nukritusį žmogų mes kažkodėl linkę kaltinti neatsargumu ir neatsakingumu. Kodėl taip yra? Paprasčiausiai žmonės net nesusimąsto, kad už kritimo gali slypėti laiku smėliu nepabarstyti laiptai, ir nepagalvoja, kad atsakomybė už kojos išnirimą tenka teritorijos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, savininkui.

„Pagal civilinį kodeksą kiekvieno pastato savininkas ir valdytojas yra atsakingas dėl to pastato eksploatacijos ir visos teritorijos, kuri yra šalia. Jeigu ten kažkam padaroma žala, atsitinka nelaimingas atsitikimas, savininkas privalo atlyginti gydymo išlaidas ir žalą, padarytą turtui“, – aiškino N. Bepirštytė.

Ekspertė tikino, kad nelaimingų įvykių atsitinka vos ne kasdien: „Neseniai buvo atvejis, kai žmogus išėjo iš prekybos centro ir paslydo ant laiptų. Jis 20 minučių gulėjo, kol atvažiavo greitoji. Jis labai stipriai nukraujavo. Dėl to įvykio kaltas ne pats žmogus ar jo likimas, o būtent pastato savininkas, kurio laipteliai buvo slidūs ir galbūt nepabarstyti.“

Anot draudimo specialistės, apsaugos darbuotojai turėtų būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą ir, jeigu žmogus įrodys, kad dėl neprofesionalumo ir netinkamos pastato eksploatacijos buvo stipriai pakenkta jo sveikatai, jis iš atsakingo asmens gali reikalauti žalos atlyginimo.

„Kiekvienas turi atlyginti kitai (nukentėjusiai) šaliai savo veiksmais ar neveikimu už sukeltą žalą“, – LR Civilinį kodeksą citavo N. Bepirštytė.

Ekspertė pažymėjo, kad ypatingai daug draudiminių nelaimingų atsitikimų pasitaiko prekybos centruose ir parduotuvėse.

„Kalbant apie pastatus ir teritorijas, daug įvykių yra su automatinėmis durimis. Vaikai paprastai pro jas vieni nepraeina, jie turi palakstyti. Aš ne visada praeinu, kartais jos sustoja. Yra net tokių atvejų, kai tos durys moteriai sulaužė dubens kaulus, sulaužė koją – už visa tai atsako pastato savininkas. Durys turi būti eksploatuojamos tvarkingai ir nekelti grėsmės kitiems“, – kalbėjo ji.

Ekspertė pasakojo apie neseniai jos praktikoje įvykusį atvejį su dažais: „Pardavėja nešė dažus, jie jai iškrito iš rankų ir sugadino pirkėjo kailinius.“

Daug žalos padaro ir prekės vežimėliai. „Pardavėjas stūmė pilna prekių vežimėlį ir suplėšė kliento švarką“, – pasakojo N. Bepirštytė.

Anot jos, anksčiau vežimėliai dažnai nuriedėdavo nuo pakalnės ir atsimušdavo į automobilius. Dabar tokių atvejų mažėja, nes prekybos centrai į tai žiūri atsakingiau. Dauguma prekybos centrų ir parduotuvių yra apsidraudusios ir reikalauja, kad kiekvienas tiekėjas būtų apdraustas.

Pašnekovė pripažino, kad kol kas verslas Lietuvoje draudžiasi vangiai. Draudimo niekada nevengia užsienio kapitalo įmonės ir skaudžios patirties pamokyti prekybos centrai. „Visos kitos įmonės – tai priklauso nuo mūsų pardavėjų, kurie sugeba įtikinti. Arba jeigu kažkam buvo atsitikęs nelaimingas atsitikimas“, – sakė ji.

Iki išsivysčiusių šalių lygio dar toli

Ekspertės vertinimu, Lietuvoje įstatyminė bazė gerokai patobulėjo ir įstatymai daugiau gina būtent nukentėjusius.

„Naujame civiliniame kodekse numatyta, kad produkto pardavėjas už produkto kokybę atsako kaip gamintojas. Anksčiau buvo kitaip – jei apsinuodijai turkiškais sausainiais, galėjai kaltininko paieškas tęsti Turkijoje“, – juokėsi N. Bepirštytė.

Kartu ji pripažino, kad nukentėjusieji nuo nelaimingo atsitikimo Vakarų Europoje ginami geriau. Jie turi daugiau galimybių dėl patirtos žalos prisiteisti nemenkas pinigų sumas ir yra teisiškai išprusę.

Ekspertė vylėsi, kad tarptautinė praktika turėtų greitai atkeliauti į Lietuvą ir apgailestavo, kad mūsų šalyje sveikatos sąvoka iki šiol suvokiama labai siaurai: „Ji suprantama kaip fizinė sveikata. Jei lūžo ranka, ji išgydoma būklę pagal dabartines medicinos galimybes. Atlyginamos tik gydymo išlaidos.“

Ji priminė, kad pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija sveikatą apibrėžia kaip normalią asmens fizinę, psichinę, psichologinę būseną. „Tai reiškia, kad žmogus psichologiškai turi jaustis taip pat, kaip jautėsi prieš patirdamas žalą“, – pažymėjo specialistė.

N. Bepirštytė apgailestavo, kad neturtinė žala Lietuvoje atlyginama itin retai. Pagal CK, tai yra fizinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

„Visa tai gali būti įvertinta pinigais ir turi būti atlyginama tada, kai yra žala sveikatai. Tačiau įsivaizduokite, kaip nustatyti dvasinį sukrėtimą. Kitose šalyse yra numatyti limitai. Dvasinis sukrėtimas kainuoja nuo 100 iki 10 000 Lt. Kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į daugelį dalykų. Pavyzdžiui, galbūt žmogus yra menininkas ir dėl padarytos sveikatai žalos ilgai negalėjo kurti. Pas mus tokių dalykų nėra ir viskas priklauso tik nuo advokato“, – apie kitų šalių praktiką vėl užsiminė N. Bepirštytė.

Dar vienas dalykas, kuris, pasak ekspertės, turėtų greitai atkeliauti į Lietuvą, – negautų pajamų įvertinimas.

„Lietuvoje negautos pajamos skaičiuojamos tik tos, kurių žmogus negavo nelaimingo atsitikimo dieną. Pagal tą dieną ir skaičiuojama kompensacija. Išsivysčiusiose šalyse bandoma įvertinti, ką žmogus būtų pasiekęs. Galbūt jis buvo gabus studentas, atliko praktiką, jis labai gerai mokėsi ir galbūt po 10 metų jis būtų buvęs generalinis direktorius ir kompensacija skaičiuojama pagal tai, ką jis būtų pasiekęs, jei neatsitiktų tas nelaimingas atsitikimas“, – pasakojo ji.

Jei žmogus sugebės prisiteisti neturtinę žalą, to pastato savininkui gali tekti uždaryti savo verslą, nes neturtinės žalos dydis gali siekti kad ir milijoną litų.

Pavojus gali tykoti ten, kur jo visai nelauki

Ekspertė ne kartą pabrėžė, kad apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų pravartu būtų ir fiziniam asmeniui, ir pastato savininkui, kadangi nelaimė gali atsitikti ten, kur jos visai nelauki.

Savo žodžius ji iliustravo neįtikėtinais pavyzdžiais: „Mažoje kavinukėje buvo pakabintas šaldytuvas. Pro šalį ėjo vaikas ir užsikabino už to šaldytuvo. Šaldytuvas atsikabino ir užkrito ant vaiko kojos. Rezultatas – sulaužyta koja.“

„Buvo atvejis, kai pilna drabužių pakaba užkrito klientui ant veido. Buvo kraujosruva, ligoninė ir t. t. Savininkas turėjo užtikrinti, kad visi šitie dalykai būtų saugūs“, – toliau stebino N. Bepirštytė.

Nelaimingų atsitikimų priežastimi dažnai tampa varvekliai, tvoros ir net stiklinės pertvaros, pasakojo ekspertė. Visi išvardyti įvykiai buvo pripažinti draudiminiais ir nukentėjusieji už patirtą žalą gavo kompensacijų.

Anot N. Bepirštytės, įrodyti, kad įvykis yra draudiminis, lengviausia, jei turite liudininkų, kad nelaimė atsitiko būtent jūsų nurodytoje vietoje. Antras svarbus ir būtinas dalykas, turi būti įvertinta žala, padaryta sveikatai, o tai reiškia, kad dėl žalos nustatymo privaloma kreiptis į gydytoją.

„Buvo toks atvejis, mes jį paskelbėme nedraudiminiu įvykiu, kai vaikinai pareiškė, kad pripūtė čiužinį, ant jo atsisėdo, jis sprogo ir juos nusviedė į sieną. Jie susilaužė rankas ir kojas. Vaikinai atėjo apsibintavę, bet jie nesikreipė į gydytojus, o į gydytojus kreiptis būtina“, – teigė ji.