Kreivys žada gaivinti verslą, o Kuodis ragina kuo daugiau skolintis

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, priimdama antikrizinį planą, vyriausybė buvo pažadėjusi, kad bus parengtas ir verslo skatinimo planas. Jis jau nugulė ant vyriausybės stalo.

„Žinau, kokia padėtis versle, nes tenka prisiliesti prie jo iš arti. Verslas yra supanikavęs, kai kurie atleidimai yra nepamatuoti“, – „Santalkos“ organizuotoje diskusijoje teigė ūkio ministras.

Kreivys: verslo gaivinimui bus skirti 4 mlrd. Lt

Pristatydamas pagrindinius ekonomikos gaivinimo plano aspektus, ministras įvardijo keturis svarbiausius verslo skatinimo paketus.

„Pirmasis yra kreditavimo rinkos atgaivinimo paketas. Antrasis – darbo vietų statybos sektoriuje programa. Trečioji šio plano dalis yra susijusi ES paramos panaudojimo klausimais. Šios visos trys dalys susietos su pinigais. Ketvirtąją šio plano dalį, kaip ir ankstesnės Andriaus Kubiliaus vyriausybės laikais, pavadinome saulėlydžio planu“, – vardijo ministras.

Apžvelgdamas pirmąjį ekonomikos atgaivinimo plano aspektą – kreditavimo rinkos atgaivinimo planą, D. Kreivys sakė, kad pagrindinis instrumentas, kurį planuojama panaudoti, bus verslo fondas, kuris yra įkurtas kartu su Europos investicijų fondu. Pastarasis ir administruos tuos pinigus.

„Iš pradžių planavome per verslo fondą gan nedidelę sumą, galvojome apie mikrokreditus“, – kalbėjo ministras. Pasak jo, panašų fondą latviai naudoja gelbėti „Parex“ bankui, o Lietuva jį naudos kreditavimui atgaivinti.

„Kreditai bus skirti smulkiam ir vidutiniam verslui atgaivinti“, – sakė jis.

Ministro teigimu, šio plano realizavimui numatyta skirti 4 mlrd. Lt – dalis pinigų bus paimta iš Europos struktūrinės paramos, dalį iš Europos investicijų banko. Vienam verslo subjektui bus skiriama iki 2 mln. eurų.

„Idėja – labai paprasta. „Atėję“ pinigai bus paduodami į rinką per bankus – didesnė suma per didelius bankus, mažesnė – per mažesnius, lietuviškus bankus. Jie galės dalyvauti konkursuose.“ Ministro teigimu, tai nedidins valstybės skolos ir biudžeto deficito.

„Mes tikimės, kad pirmieji mikrokreditai turėtų rinką pasiekti per artimiausius kelis mėnesius, nes čia bus skirstomi nacionaliniai pinigai. Sprendimas dėl Europos investicinio banko lėšų bus priimtas vasario mėnesį.“

Ministro teigimu, šie pinigai į rinką turėtų patekti birželio mėnesį.

„INVEGAI“ (bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ – aut. pastaba) planuojame suteikti galimybę pradėti administruoti lizingo paslaugų paketą. Įmonėms, kurios norės įsigyti technologijų, didinti darbo našumą, tai būtų pirminis išperkamosios nuomos finansavimo šaltinis“, – dėstė D. Kreivys.

Antra verslo skatinimo paketo dalis būtų statybos sektorius. Pasak ministro, Finansų ministerijos skaičiavimu, kritimas čia šiemet pasieks apie 40 proc.

„Į šią programą įtraukėme viešųjų ir gyvenamųjų pastatų šildymo programą, žemės reglamentavimo kadastro supaprastinimo klausimus“, – verslo skatinimo programos paketą pristatinėjo ministras.

Viešųjų pastatų šildymo programai yra numatyta skirti 900 mln. Lt. „Šiemet bandysime panaudoti 600 mln. Lt. Daugiausia – mokykloms ir darželiams šiltinti“, – sakė ministras.

Ketvirtasis – saulėlydžio priemonių paketas.

„Dirbdami su antikriziniu planu turėjome labai mažai laiko. Bet galime suprasti, kas būtų nutikę su valstybės biudžetu, jeigu nebūtume bandę jo subalansuoti. Subalansavę biudžetą dabar jau galime skolintis“, – sakė ūkio ministras.

Jis pripažino, kad, skubėdama priimti biudžetą ir pradėti įgyvendinti antikrizinių veiksmų planą, vyriausybė padarė daug klaidų. Viena didžiausių jis įvardijo mokestinę naštą, kuri užgulė smulkųjį verslą.

Rudzkis: pernelyg sparčiai augantis nedarbas gresia masiniais neramumais

Ekonomistas Rimantas Rudzkis sakė, kad vyriausybę labiausiai turėtų jaudinti žinios apie mažėjančias eksporto apimtis. „Lietuvos eksportas (be „Mažeikių naftos“) krito jau 16 proc. Bijau, kad dalis įmonių nesulauks birželio, kada bus pradėta realizuoti verslo skatinimo programa. Kita priežastis, kuri turėtų kelti nerimą vyriausybei, pernelyg sparčiai augantis nedarbas, dėl kurio gali kilti masinių neramumų. Trečias dalykas – nepaparastai greitai mažėjanti kreditų rinka“, – svarbiausius dalykus, į ką turėtų atkreipti dėmesį vyriausybė, vardijo ekonomistas.

Jis teigė netikįs, kad pavyks realizuoti šį biudžeto planą. „Tikrai neverta stengtis jo laikytis, nes galime prarasti kur kas daugiau. Reikia susitaikyti, kad biudžeto skylė bus didesnė ir reikia kuo geičiau ieškoti, kuo ją lopyti“, – sakė analitikas.

Pasak R. Rudzkio, pastaruoju metu iš bankų ištekėjo daugiau kaip 3 mlrd. Lt. „Mažai tikėtina, kad tie, kas sukišo pinigus į kojines, puls pirkti taupymo lakštus.“

Jis teigia, kad latviai sėkmingiau pritraukia kreditus ir gali nutikti taip, kad, veikdami ryžtingai, kaimynai kur kas greičiau nei Lietuva išsikapstys iš duobės.

Ekonomisto nuomone, Lietuvai reikėjo skolintis iš TVF. Jo teigimu, argumentas, kad tai gali pakenkti Llietuvos įvaizdžiui, yra niekinis. „Ar mes skolinamės, ar ne, Lietuvos įvaizdis ir skolinimosi reitingai krinta toliau“, – sakė jis.

Kuodis siūlo skolintis: kuo daugiau, kuo greičiau ir kuo sparčiau tuos pinigus leisti

„Ką daryti, kaip gelbėti ekonomiką?“, – klausė Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis. Jo nuomone, kai išorės rinka ištikta tokių pačių bėdų, lieka viena išeitis – skatinti vidaus paklausą. Ir vienintelė, kuri gali tai daryti, yra valstybė.

„Ką gi daryti valstybei, kad ji atnaujintų vidaus paklausą: didinti biudžeto išlaidas keliant algas biudžetininkams ar investuoti? Pirmu atveju neaišku, kam tie pinigai bus išleisti, ar bus sulaukta efekto. Išvengti problemų galima pačiai valstybei ryžtingai investuojant ir sukuriant daugiau darbo vietų. Nereikia pravalgyti pinigų, geriausia juos investuoti. Lietuvos atveju kelis zuikius nušausiantis projektas būtų būsto renovavimas, netgi – priverstinis. Tai galėtų būti ta sritis, kur būtų sukurta daugybė darbo vietų“, – dėstė ekonomistas.

Kas gi gali leisti sau tokius gaivinimo planus? „Amerika gali prisispausdinti daugiau pinigų, o mes to daryti negalime. Mums nenori skolinti rinkos, rezervų neturime.“

R. Kuodis teigia abejojąs idėja, kad taupymo lakštai padės skolintis iš gyventojų, nes ankstesnė patirtis parodė, kad tai buvo vienas neskaidriausių procesų. „Palūkanos buvo nustatomos neskaidriai – valdžios koridoriuose“,– pasakojo R. Kuodis, pats aktyviai prisidėįęs, kad tokios skolinimosi idėjos būtų atsisakyta.

Jo nuomone, tai, kad pinigai iš bankų „išgryninami“ ir dedami į kojines, rodo nepasitikėjimą bankais.