VSD pokalbis su apžvalgininku Girniumi – neteisėtas

Smalsumas
Smalsumas
  © Fotobankas

Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjamasis pokalbis su žurnalistu Kęstučiu Girniumi buvo neteisėtas. „Tokių pašnekesių nereglamentuoja jokie įstatyminiai aktai“, – Seimo Žmogaus teisių komitete pripažino VSD Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas Artūras Panomariovas.

Pats VSD vadovas Povilas Malakauskas, nors ir kviestas, į komiteto posėdį atvykti nerado laiko. Jis neįgaliojo savo atstovo atsiprašyti K. Girniaus už nereglamentuotą įspėjimą, esą K. Girniumi domisi užsienio specialiosios tarnybos.

reklama

Anot teisininkės Liudvikos Meškauskaitės, VSD neturėtų išplėsti savo įstatymais nustatytų galimybių imdamasi tokios niekaip nereglamentuotos veiklos.

„Viešojoje teisėje yra principas, kad leidžiama tik tai, kas parašyta. Jeigu jų reglamentuose, įstatymuose nėra tokio numatyto neoficialaus pokalbio, tai pokalbis su K. Girniumi buvo neteisėtas. Kitas dalykas – kodėl jį reikėjo įspėti? Kad jis nekalbėtų? Šito daryti negalima. Berniukų atsiuntimas yra pragaištis – taip elgtis negalima“, – teigė L. Meškauskaitė.

VSD veiksmais piktinosi ir parlamentarai. „VSD galimai peržengia saugumo tarnybų veiklos ribas, galiojančias demokratinėse valstybėse. Matyt, iš sovietmečio atėjo tas manymas, kad saugumas gali elgtis bet kaip, nes jie esą kažką geriau žino. Nenoriu minėti tų trijų raidžių tarnybos, į kurios veiklą vis labiau panašėja dabartinė VSD veikla“, – kalbėjo komiteto narė Dalia Kuodytė.

A. Panomariovovas nepaneigė, kad imantis tokių nereglamentuotų įspėjimų VSD darbuotojams lieka laisvė improvizacijoms. Jis gynėsi esą neįmanoma visų priemonių surašyti į teisės aktus, ir tikino, kad VSD iki šiol turi informacijos, kad K. Girniumi užsienio specialiosios tarnybos tebesidomi.

Tiesa, jis atsisakė įvardyti, kokios tos tarnybos ir kodėl joms parūpo žurnalistas.

„Ką reiškia neteisėtai ir ką reiškia teisėtai? Jūs susitinkate su kažkuo ir šnekate? Taip ir šį kartą – pokalbis nebuvo formalus. VSD turėjo ir turi informacijos, kad užsienio žvalgybos domisi K. Girniaus veikla, todėl laikė pareiga įspėti jį apie tokį domėjimąsi. Jokių teisinių pasekmių tas pokalbis nesukėlė. Tai tebuvo įspėjimas, o vykdyti prevencinę veiklą yra VSD uždavinys. Konkretizuoti, kokios specialiosios tarnybos ir kas konkrečiai domisi, aš nenorėčiau“, – išsisukinėjo VSD atstovas.

Žmogaus teisių komiteto tokie VSD atstovo paaiškinimai neįtikino. Jo nariai nutarė kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad šis atliktų parlamentinės kontrolės tyrimą ir nustatytų, kaip galėjo vykti tokie pokalbiai su žurnalistais, ar VSD neviršija savo įgaliojimų.

„Kai kalbame apie VSD, su visa pagarba jam, vis labiau atrodo, kad kalbame ne apie valstybės saugumo departamentą, o apie valstybės valdymo departamentą. Šiandien toje žinyboje yra labai daug paslapčių, pikantiškumo, kuris kitą kartą pasireiškia itin subjektyviai. Atsiprašymai atsiprašymais, bet tokie veiksmai turi būti peržiūrimi parlamentinės kontrolės“, – teigė Mantas Varaška.

NSGK bus prašoma tuo pačiu išsiaiškinti ir tai, ar VSD nepiktnaudžiauja teisėmis pasiklausyti žurnalistų ir politikų telefoninių pokalbių, nustatyti, kiek yra tokių „pasiklausomų“ žurnalistų ir kuo remiantis jie domina VSD.

Žinomas apžvalgininkas TSPMI dėstytojas K. Girnius teigia sulaukęs VSD pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės.

Alfa.lt primena, kad komentare naujienų portalui Alfa.lt, kuris skelbiamas ir dienraštyje „Lietuvos žinios“, buvęs Laisvosios Europos radijo Lietuvos tarnybos vadovas K. Girnius teigia prieš kelis mėnesius sulaukęs VSD pareigūnu prisistačiusiojo asmens skambučio ir vizito į namus. Iš pastarojo susitikimo bei vėlesnių susitikimų su itin aukštu VSD pareigūnu, apžvalgininkas teigia turįs įtarimų, kad jo kritiški straipsniai kliuvo ne užsienio spec. tarnyboms, o pačiam VSD. Vėliau Alfa.lt vaizdo konferencijoje K. Girnius įvardijo, kad pas jį apsilankė pats saugumo vadas P. Malakauskas.

Pokalbyje K. Girnius teigia sulaukęs priekaištų, esą prezidentas ir Konstitucinis Teismas pernelyg dažnai kritikuojami valstybės pamatai.