Adamkus: dėl „flyLAL“ bankroto Vilnius tapo Europos užkampiu

V. Adamkus ir E. Masiulis
V. Adamkus ir E. Masiulis
  © Fotobankas

Prezidentas Valdas Adamkus po susitikimo su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu prasitarė, kad po oro linijų bendrovės „flyLAL“ bankroto Vilnius, kuris šiais metais yra Europos kultūros sostinė, tampa Europos užkampiu. Prezidento atstovė sakė, kad šalies vadovas patarė kuo greičiau ieškoti patikimų investuotojų, tarptautinių skrydžių aptarnavimui panaudoti Kauno ir Šiaulių oro uostus.

Susiekimo ministras E. Masiulis po pokalbio su prezidentu sakė, kad ministerijos atsisakymas už 1 litą nepirkti „flyLAL“ akcijų buvo teisingas.

„Aš negalėjau rizikuoti milijoninėmis sumomis. Kaip rodo praktika, jei valstybė bandydavo traukti kokią nors įmonę iš skolų liūno, įklimpdavo į dar didesnes skolas“, – sakė E. Masiulis. Jis patikino, kad buvo susitikęs su „flyLAL“ ir keleivių atstovais, iš oro vežėjų pareikalavo plano, kaip, jų manymu, būtų galima atsiskaityti su nuostolį patyrusiais žmonėmis.

„Pasakiau, kad noriu matyti planą, kuriame būtų įrašytas kiekvienas keleivis ir pasakyta, kas su juo bus daroma“, – sakė ministras. Valstybė neketina gyventojams kompensuoti nuostolių patirtų dėl „flyLAL“ bankroto.

„flyLAL“ vadovas Vytautas Kaikaris į planą žiūrėjo ne taip rimtai kaip E. Masiulis. Pasak jo, bendrovė greičiausiai nusiųs „kokį nors“ pranešimą spaudai, nes informacijos apie klientų gelbėjimą šiuo metu pateikia tikrai pakankamai.

Kai kurie keleiviai lengviau atgaus pinigus už „flyLAL“ lėktuvų bilietus, nes juos pirko iš kelionių agentūrų, kurios buvo apsidraudusios. Ministras sakė atidžiai išnagrinėsiantis „flyLAL“ reorganizavimą, bendrovės išskaidymą, pinigų srautus ir, jei bus bent menkiausių abejonių dėl skaidrumo, kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

E. Masiulis patikino, kad intensyviai deramasi su keliomis skrydžių bendrovėmis, kurios jau nuo kovo mėnesio iš Vilniaus tarptautinio oro uosto gali skraidinti keleivius į įvairius Europos miestus. Jis taip pat sakė, kad svarstoma bazinės aviakompanijos atsiradimo Lietuvoje galimybė, tiesa, pretendentų atskleisti nenorėjo, o kalbas, esą tai gali būti skandinavų SAS, paneigė.

Ministras atkleidė, kad ministerija domisi ir Vilniaus tarptautinio oro uosto veikla, kuri, pasak E. Masiulio, turėtų būti peržiūrėta. „Naujasis oro uosto vadovas turės optimizuoti įmonės sąnaudas, sutvarkyti rinkodaros, valdymo ir reklamos problemas“, – priekaištų negailėjo ministras. Anot jo, Lietuvos aviacijoje tvyro chaosas.

Vežėjo leidimas ir veiklos licencija dėl įmonės skolų iš „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo atimti praėjusį penktadienį.

Šveicarų įmonė „SCH Swiss Capital Holding“, su kuria prieš porą savaičių lietuvių skrydžių bendrovė pasirašė pardavimo ir pirkimo sutartį, sutartos pinigų sumos bendrovei nepervedė. Sandoris turėjo būti baigtas iki sausio 23 d. Naujoji savininkė skelbė, kad „flyLAL“ suteiks 1 mln. eurų paskolą, tačiau bendrovė pinigų nesulaukė.

Vyriausybei suabejojus investuotojo patikimimu, Valstybinė saugumo tarnybą apie jį pradėjo rinkti informaciją.

Šiuo metu „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skolos, nepadengtos turtu, siekia apie 90 mln. litų. Pagrindinis kreditorius – patys bendrovės akcininkai, kuriems skola viršija 47,5 mln. litų. Vilniaus oro uostui skolos viršija 20 mln. litų. „FlyLAL“ bendrovė yra pardavusi 8,5 tūkstančius bilietų, kurių vertė siekia 6 milijonus litų.

„flyLAL“ teisme iš Vilniaus oro uosto reikalauja 50 mln. litų

Tuo tarpu „flyLAL“ teisme reikalauja iš Vilniaus oro uosto padengti 50 mln. litų žalą, kurią oro uostas neva sukėlė aviakompanijai savo veiksmais.

Tai patvirtino trečiadienį oro uostą valdanti Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Ieškinio ji plačiau nekomentavo, nes tai esąs teisinis ginčas.

„Ne visada sekasi susišnekėti. Tada einama teisiniu keliu. Jei teisinėje valstybėje tokį ėjimą vadinate brutaliu – aš nesutinku“, –posėdyje sakė „flyLAL“ vadovas Vytautas Kaikaris.

Jis posėdžio metu tvirtino, jog Vilniaus oro uostas yra pats brangiausias iš tų, kur skraidė „flyLAL“, išskyrus Frankfurto oro uostą.

„flyLAL“ yra skolinga Vilniaus oro uostui apie 19 mln. litų – tai seni įsiskolinimai, restruktūrizuoti į ilgalaikes paskolas, bei įsiskolinimai už einamuosius mokėjimus. Jie oro uostui nemokami nuo rugpjūčio.