Izraelio ambasadorius: Lietuvos parama Izraelio karui – palyginti gera

Izraelio ambasadorius Chen Ivri
Izraelio ambasadorius Chen Ivri
  © Fotobankas
Andrius Sytas | Alfa.lt
2009-01-16 12:00

Lietuvos pozicija dėl Izraelio karo yra palyginti gera, vertina Izraelio ambasadorius Chen Ivri interviu su Alfa.lt. Mat šalies atstovai deklaravo suprantantys, jog Izraelis turi teisę gintis nuo teroristų išpuolių.

Jis mano, kad karui pasibaigus Izraelio ir Gazos sektoriaus ateitis bus taiki tik tokiu atveju, jei pastarojo gyventojai nuspręs tapti tokie pat nuoseklūs, kaip kito Izraelio okupaciją pergyvenusio regiono – Vakarų kranto – gyventojai.

Dėl Gazoje žuvusių civilių gyventojų bei jų vaikų ambasadorius kaltina vien Gazą valdančią organizaciją „Hamas“, kuri, kaip sako ambasadorius, civilius naudoja kaip skydą, vagia humanitarinę paramą. Paskutiniais pranešimų duomenimis, kare žuvo per 1000 arabų civilių.

Kaip jūs vertinate Lietuvos poziciją dėl šio karo? Iki šiol vienintelė oficiali reakcija buvo užsienio reikalų ministro pareiškimas karo pradžioje, jog jis supranta Izraelio teisę gintis nuo teroristų išpuolių, bet reikalauja greitų paliaubų ir taikos derybų.

Lietuvos pozicija yra palyginti gera. Žodžio „palyginti“ išvengti negalima. Mes matome ir kitokių reakcijų.

Manau, kad, palyginti su kai kuriomis kitomis valstybėmis, Lietuvos pozicija yra artimesnė tai, kaip mes suvokiame problemą. Iš Lietuvos pusės jaučiamas supratingumas.

Apskritai kalbant, Lietuvos užsienio reikalų ministras pasakė, kad jis supranta Izraelio teisę ginti savo piliečius. Tai yra labai gerai.

Kaip jūs matote Gazos ruožo bei Izraelio santykius artimiausius kelerius metus. Ar galvojate, kad po šių kovų įsivyraus taika?

Žinote, niekas negali numatyti. Bet, kaip žinote, Gazoje yra ekstremistai, o Vakarų krante – daugiau ar mažiau nuosaikūs gyventojai, „Fatah“ rėmėjai. Mes turime taikos procesą su nuosaikiaisiais.

Jei ekstremistai priims Mahmoudo Abbaso (Palestinos lyderystės fronto, kurio didžioji dalis yra „Fatah“, vadovo) lyderystę ir perims „Fatah“, t. y. tuos, kurie nori taikos su mumis, ateitis gali būti aiški ir gera. Tai reiškia, kad mes susėsime prie stalo, ir bus dviejų šalių sprendimas. Tai Europos, JAV ir mūsų pačių bei M. Abbaso siekis.

Bet jie turi priimti sąlygas – pripažinti Izraelį, kitus sutarimus ir išsyk atsisakyti teroro. Tai būtų geras variantas. Bet jie turi pasikeisti, jie turi atsisakyti teroro idėjos.

Izraelis kovoja su „Hamas“, kuris 2006-aisiais buvo Gazos ruožos gyventojų demokratiškai išrinktas jiems vadovauti, vadinasi, turi gyventojų paramą. Mažai tikėtina, kad dabartinis karas sumažins antiizraelietiškas nuotaikas Gazoje. Ar šis karas pagerins santykius?

Ar Gazos ruožą vadinate demokratija? Ar jūs rimtai taip kalbate? Po to, kai jie taip elgiasi su savo piliečiais? Jūs gyvenate demokratiškai, bet Gazoje tikrai nėra demokratijos.

Karas yra prieš organizaciją, kuri pastaruosius aštuonerius metus beveik kas dieną leido raketas į nekaltus Izraelio gyventojus šalies pietuose. Taigi tai nėra toks paprastas dalykas.

Mes ilgai laukėme, bet gana yra gana. Ateina laikas, kai reikia reaguoti. Kiekviena normali šalis pasaulyje padarytų tą patį.

Tai ne karas prieš šalį – mes neturime nieko prieš palestiniečius Gazoje, priešingai, jie yra vargšai žmonės, kuriuos „Hamas“ naudoja kaip žmogišką skydą. Mūsų kova yra vien prieš teroristus, o su teroristais reikia kovoti. Ką dar su jais daryti?

Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad didelė dalis žuvusiųjų kare buvo vaikai. Šeimos nuo konflikto pradžios gyvena neturėdamos geriamo vandens. Keletas organizacijų, tarp jų Raudonasis Kryžius, kritikavo Izraelio armiją, kad ši nesilaikė savo įsipareigojimų tarptautiniam humanitariniam įstatymui. Turint galvoje tokias pasekmes paprastiems Gazos gyventojams, ar Izraeliui tikrai vertėjo pradėti šį karą?

Karas, kaip jau sakiau, yra prieš „Hamas“. Problema yra tai, kad jie naudoja civilius kaip skydą. Jie eina į ligonines ir šaudo raketas iš ten. Jie visiškai nesigaili savo piliečių. „Hamas“ vagia humanitarinę paramą. Jie patys neleidžia pasauliui suteikti humanitarinės pagalbos.

Mes elgiamės atvirkščiai – aš galiu užtikrinti, kad Izraelis toliau padeda humanitarinei pagalbai. Praėjusią savaitę praleidome keturis sunkvežimius su įranga, maistu, įleidžiame greitosios pagalbos automobilius. Sustojame tam, kad civiliai galėtų pasinaudoti pagalba.

Mes tikrai galvojame, kad žmonės yra nekalti. Tačiau karo metu kenčia paprasti žmonės, o ypač tokio karo, kuriame teroristai save apsistato paprastais žmonėmis kaip skydu. Tai vyksta ne todėl, kad mes taikome į civilius gyventojus, mes tik ieškome teroristų. Mes siunčiame popierius, SMS žinutes, kad bombos kris, kad jūs galite kentėti, tad pasitraukite. Nieko neturime prieš palestiniečius, tik prieš „Hamas“.

Smurtą pateisinti sunku, bet kokiomis dar priemonėmis Gazos ruožas gali ginti savo interesus, gyvendamas Izraelio okupacijos bei izoliacijos sąlygomis?

Okupacijos nėra. Mes pasitraukėme iš Gazos ruožo 2004-aisias. Net pasiėmėme savo piliečius iš regiono. Okupacija baigėsi, nėra nė vienos priežasties mūsų pulti. Tam, ką mes darome, neturime pasirinkimo – turime ginti savo piliečius.