Kubilius: arba mūsų reformos, arba lito devalvavimas

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
  © Vytenis Petrošius
Andrius Sytas | Alfa.lt
2008-12-22 17:50

Premjeras Andrius Kubilius Alfa.lt sako: jei nebūtų vykdoma naujosios vyriausybės taupymo reforma, t. y. didinami mokesčiai ir mažinamos valdžios išlaidos, tai šalis sulauktų lito devalvacijos. Jis taip pat pripažįsta, kad didelis valdžios taupumas recesijos metu šaliai gali reikšti dar didesnę recesiją ir kad net sumažintos biudžeto pajamos gali būti nesurinktos, bet tvirtina neturintis kitos išeities.

„Nieko nedarymas, atsisakymas griežtos fiskalines politikos [t. y. biudžeto taupumo] sukeltų keleriopai didesnę riziką“, – tvirtina premjeras.

Premjeras Alfa.lt komentavo pirmadienį tarptautinės reitingų agentūros sprendimą sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus bei paskelbtas agentūros analitikų įžvalgas, kad staigiai lėtėjant ekonomikai toks taupus biudžetas gali sukelti dar gilesnę recesiąj ir kad dėl lėtėjančios ekonomikos surinkti planuojamas biudžeto pajamas bus labai sunku.

Vyriausybė pirmadienį baigia tvirtinti biudžetą lydinčius įstatymus kartu su daugiau kaip 50 įstatymų, keičiančių mokesčius, – beveik vien didėjimo linkme. Biudžeto išlaidos yra sumažintos, palyginti su praėjusiu biudžetu. Tačiau vis vien patvirtintas planuojamas fiskalinis kitų metų deficitas yra 2,3 mlrd. litų.

„Agentūra „Fitch“ pripažįsta, kad neturime kitos išeities, tik griežta fiskalinė politika. Jie sako, kad mums gali būti sunku pasiekti biudžetinius tikslus, bet tiesą sakant, jie taip pat teigia, kad griežtesnė fiskalinė politika yra ypač svarbi pasunkėjusių išorinių finansinių aplinkybių lauke“, – pokalbį su Alfa.lt pradeda A. Kubilius.

Ar jūs sutinkate su „Fitch“, kad griežtėjanti fiskalinė politika tuo metu, kai ekonomika, tikėtina, staigiai sumažės, gali sukelti gilesnę recesiją, o tai turės neigiamą įtaką biudžetui?

Iš dalies sutinku. Bet paprasčiausiai šitą dalyką reikia įskaičiuoti, kad tai gali šiek tiek, tai nepadeda greitai išeiti iš recesijos, tačiau bet kokie kitokie mechanizmai sukelia tik didesnių problemų. Bandymai didinti kokias nors investicijas realiai ekonomikai papildomai skolinantis pinigų, esant štai tokiai įtampai valstybės biudžeto reikaluose gali sukelti papildomų problemų. Neturiu ko pasakyti, jie viską teisingai parašo, mes patys tą svarstome.

„Fitch“ taip pat tvirtina, jog smarkus augimo sulėtėjimas, planuojamas 2009-aisiais, apsunkins valdžios galimybės surinkti biudžetą.

Mes negalime garantuoti, kad mums pavyks surinkti biudžetą. Dėsime visas pastangas, kad surinktume. Esame numatę ir papildomas priemones, kaip spręsti problemas taupant ir atliekant struktūrines reformas bėgant metams, nes kito kelio paprasčiausiai nėra. Neturime kito kelio, kaip šitoje situacijoje, kai galimas deficitas daugiau kaip 5 proc. ir einamosios sąskaitos deficitas daugiau kaip 12 proc., elgtis. Tik taupant, keliant papildomas pajamas ir konsoliduojant visą fiskalinę situaciją, galima bandyti neleisti vykti visiškai griūčiai.

Tai „Fitch“ mato tas rizikas, bet tai rizikos, kurias ir mes matome. Bet nieko nedarymas, atsisakymas griežtos fiskalines politikos sukeltų keleriopai didesnes rizikas.

Arba devalvacija, arba jūsų vykdomos reformos?

Taip, taip.

Ar reitingų mažinimas rodo, kad „Fitch“ netiki vyriausybės sėkme suvaldant ekonomiką?

Kiek žinau, jie sumažino mažiau, nei planavo mažinti. Tam tikra prasme pavyksta apginti Lietuvos perspektyvą. Ji nėra tokia, kad mus pačius džiugintų ar džiugintų tarptautines institucijas, bet ji yra geresnė, nei būtų buvusi tuo atveju, jei nieko nedarytume.

Mes dabar kovojame už mažesnę blogybę.

Kropas: taupumo vaisiai gali būti saldūs

„Nors „Fitch“ A. Kubiliaus vyriausybės priemones vertina kaip adekvačias, tačiau konstatuoja, kad jos gali būti nepakankamos vertinant numatomus išorės aplinkos pasikeitimus“, – konstatuoja Lietuvos bankų asociacijos vadovas Statys Kropas.
Jis sutinka, jog didesnis, nei tikėtasi, ekonomikos nuosmukis, be abejo, neigiamai veiks biudžeto pajamų surinkimą.

„Bet reikėtų įvertinti du argumentus: pirma, Lietuva neturi kitokio pasirinkimo esant valiutų valdybos režimui. Antra, devintojo dešimtmečio pabaigoje Rusijos krizės laikotarpiu tarptautiniai analitikai taip pat prognozavo labai neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir vešiesiems finansams. Tačiau tuomet prognozės nepasitvirtino. Taip pat ir dabar nebūčiau visiškai tikras, kad poveikis bus tik neigiamas: susiklosčius aplinkybėms, jis gali ir nebūti labai aštrus, o ilgesniu laikotarpiu gali virsti Lietuvos pranašumu, nes iš krizės Lietuva gali išeiti su mažiau įsiskolinusiu viešuoju sektoriumi“, – mano S. Kropas.