A. Drungilaitės sukurtas kilimas „Chaos“ EMKO
Sterilumą išjudinantis „Chaosas“
Rasa Pangonytė

Kai dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovė Audronė Drungilaitė kūrė „Chaosu“ pavadintą kilimą, galvojo apie taupumą ir priešpriešą vartotojiškos visuomenės keliamiems standartams. Dizaino parodose pristatytas kilimas sulaukė profesionalų įvertinimo ir pirkėjų dėmesio. Tiesa, daugiausia jų – ne Lietuvoje.

Audrone, kas įkvėpė šio kilimo atsiradimą?

Kilimo sukūrimo istorijoje romantikos mažai, ji gana pragmatiška. Idėja kilo dar vadovaujant Lietuvos dizaino forumui, kai apsilankiau vieno iš tuometinių narių gamykloje Panevėžyje. Įmonės savininkas supažindino su gamyba, ekskursijos metu už akių užkliuvo dėžės su nekondicinių siūlų likučiais. Kadangi įmonė nedidelė, siūlus turi dažyti tam tikrais kiekiais, po kiekvieno produkto sukūrimo lieka tam tikras kiekis siūlų, kurių vienam vienspalviam kilimui nuausti nebepakaktų. Kai kurie siūlai išbrokuoti, nes atspalvis šiek tiek skiriasi.

Tuo metu kiti nariai ieškojo naujo kilimo dizaino, kuris papildytų baldų kolekciją parodose ir fotosesijose. Taip kilo mintis panaudoti siūlų likučius ir pasiūlyti kilimą EMKO, kurie kilimą sąžiningai parodė didžiausiose dizaino parodose Europoje – „Maison&Objet“, „IMM Cologne“, Stokholmo baldų mugėje ir kt. Vėliau kilimą sėkmingai į savo asortimentą įsitraukė įvairios elektroninės parduotuvės visame pasaulyje, pavyko sulaukti kelių prestižinių dizaino leidinių, tokių kaip „Architectural Digest“, „Interior Design Magazine“, „Elle Decor“ ir kt., dėmesio. 2020 m. kilimas pateko į penketuką interjero detalių kategorijoje „Dezeen Awards“ konkurse.

Kilimą pavadinote „Chaosu“. Kaip jam šis pavadinimas „prilipo“? Nesibaiminote neigiamo šio žodžio atspalvio?

Sąžiningai pasakius, pirminis kilimo pavadinimas turėjo būti kitoks, tačiau, likus kelioms dienoms iki anonsavimo, konkurentai išleido kilimą tokiu pačiu pavadinimu. Kilo šioks toks chaosas komandoje, nes reikėjo vykti į parodą, priduoti katalogą spaudai, o senasis pavadinimas nebetiko, tad teko perkrikštyti į naują.

Šiaip nemanau, kad chaosas visuomet turi neigiamą atspalvį. Kūrybinėje aplinkoje chaoso būna nemažai, bet jis atneša progresą, nes komfortas retai skatina tobulėti ir ieškoti naujų sprendimų. Taip pat norėjosi šiek tiek chaoso įnešti ir į sterilius šiuolaikinius interjerus.

Įvairiaspalvis kilimas atrodo šventiškai nerūpestingai, bet jo koncepcija, ko gero, kalba ir apie rimtus dalykus. Kokius?

Kilimo raštas primena konfeti – šventę menančius likučius, kurie dažnai keliauja į šiukšliadėžę. Koncepcija yra susijusi su vartotojiškumu, šiuolaikinės visuomenės siekiu atitikti tam tikrus standartus, kurie dažnai žmones ir daiktus suvienodina, paverčia pilka mase. Kilimas nėra pigus, tikėtina, tai nėra spontaniškas pirkinys, todėl norėjosi suteikti originalumo ir išskirtinumo.

Kiek jums pačiai, kaip kūrėjai, svarbios tvarumo, žiedinės ekonomikos idėjos? Ar apskritai šiandien įmanoma nuo šių problemų atsiriboti, kurti daiktus negalvojant apie atsakingą vartojimą ir panašias problemas?

Tvarumo tema man yra aktuali, tačiau vis dar nesu tikra, ar žmogaus ūkinės veiklos rezultatas gali būti 100 proc. tvarus. Dizainere nedirbu turbūt ir dėl to, kad jaučiu atsakomybę, ką paliksiu po savęs. Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti kilimą, kuris skatina diskusiją, atkreipia dėmesį į atsakingesnį vartojimą, nes kiekvienas kilimas yra audžiamas pagal užsakymą, todėl žinau, kad po kelerių metų nereikės daryti sandėlio valymo, jei produktas nepasiteisins.

Citata:Koncepcija yra susijusi su vartotojiškumu, šiuolaikinės visuomenės siekiu atitikti tam tikrus standartus, kurie dažnai žmones ir daiktus suvienodina, paverčia pilka mase.

Kalbėdama apie kasdienį gyvenimą, tikiu, kad viskam yra saikas, todėl savęs nebaudžiu, jei nusiperku skintų gėlių ar suvalgau kokį egzotinį vaisių vidury žiemos. Nepaisydama to, stengiuosi gyventi bent šiek tiek tvariau – daugiau vaikščioti pėsčiomis, dažniau pirkti produktus turguje iš vietinių augintojų, sugedusius ar sulūžusius daiktus taisyti, vietoje spausdintų knygų rinktis audioknygas ir pan.

Tikiu, kad visi kūrėjai (menininkai, architektai, dizaineriai) turi kurti naudodami medžiagas atsakingai – pasaulis ir taip pilnas prastų meno kūrinių ir šiukšlių, reikia galvoti, kaip jas perdirbti ar prikelti naujam gyvenimui; nesvarbu, ar tai tekstilė, popierius, akmuo ar kompiuteriui naudojama elektros energija. Svarbiausia iš vienų šiukšlių nepadaryti naujų šiukšlių, kurių jau bus neįmanoma perdirbti.

Kaip manote, kiek tvarumo ir atsakingumo klausimai nuoširdžiai rūpi vartotojui?

Matau tendenciją, kad ekonomiškai stipresnėse šalyse tvarumo tema tikrai tampa vis aktualesnė, tačiau vargingiau gyvenantys žmonės ne visuomet sau gali leisti lėtos mados drabužius ar ekologiškai užaugintus produktus. Trūksta elementarių įpročių ir žinių, kaip atskirti greenwashing (vadinamasis žaliasis smegenų plovimas, kai įmonės sąmoningai sudaro apgaulingą įspūdį, kad jų veikla ir gaminiai yra draugiški aplinkai – red. past.) paslaugas ir produktus, kaip rūšiuoti atliekas – pati dažnai sugaištu daugiau laiko, nei reikėtų, kol susitariu su savimi, į kurią šiukšliadėžę mesti vieną ar kitą pakuotę. Kita vertus, pastebiu daug apsimestinumo, kai viešai deklaruojama apie atsakingą vartojimą, tačiau priimant sprendimus kasdienėse situacijoje tvarumas pasimiršta, daug sprendimų lemia žemesnė kaina ar mada.

Dirbdama Vilniaus dailės akademijoje pastebiu, kad jaunesnei kartai tvarumas rūpi vis labiau. Baldų tema darosi vis mažiau populiari, jaunieji dizaineriai vis dažniau renkasi panaudotas medžiagas ar objektus, nori gelbėti pasaulį – kurti naujas technologijas, daiktus iš atliekų ir ieškoti naujų medžiagų. Tikiu, kad su kiekviena karta nuoširdaus rūpinimosi ateitimi bus daugiau.

Grįžkime prie „Chaoso“. Papasakokite apie jo gamybos ypatumus.

Kiekvieno kilimo gamyba prasideda nuo lininio audinio įtempimo ant medinio rėmo ypač jaukiose gamybinėse patalpose, kurios kadaise buvo dvaro arklidės. Pirmiausia išaudžiamas vienspalvis fonas, o tuomet iš siūlų likučių audžiami spalvoti lopinėliai. Kilimas nuimamas nuo rėmo, kirpimo mašinėle suvienodinamas plauko aukštis, apsiuvami kraštai ir pagrindas.

Kuo linas yra patrauklus ir ypatingas, kalbant tiek apie gamybą, tiek apie naudojimą? Kokie jo pranašumai lyginant, tarkime, su vilna?

Pirmiausia, linas „nesišeria“ kaip vilna, todėl nesukelia alergijos. Svarbus ir ekologinis aspektas, nes auginant linus sunaudojama ženkliai mažiau vandens nei auginant medvilnę, linai gali augti ir nederlingoje žemėje. Naudojimo ciklo pabaigoje, kai lino pluošto jau nepavyksta perdirbti, jį galima paprasčiausiai kompostuoti, todėl nelieka jokių atliekų. Kadangi lino pluoštas yra augalinės kilmės, jo naudojimas nesikerta su veganišką gyvenseną propaguojančių žmonių ideologija.

Ar teisinga sakyti, kad jūs sukūrėte pirminį kilimo dizainą, tačiau galutinis produkto vaizdas priklauso nuo audėjo ir turimų siūlų likučių?

Iš dalies taip. Audėjams yra pateikiama schema, tam tikras žemėlapis, todėl galutinis vaizdas nebūna kardinaliai skirtingas, tačiau kiekvieno kilimo koloritas gali šiek tiek skirtis pagal tai, kokių siūlų buvo likučiuose.

Kokius dalykus, be medžiagiškumo, turėjote apgalvoti kurdami šį kilimą? Pavyzdžiui, kaip apsibrėžėte kilimų dydį?

Kilimų dydis apibrėžtas remiantis EMKO kolekcijos baldų masteliu – toks, kad tilptų po stalu ar prie sofos. EMKO baldai yra palyginti nedideli, pamėgti žmonių, kurie dažnai gyvena didmiesčiuose – Paryžiuje, Tokijuje ar Tel Avive, kur nekilnojamojo turto kainos yra didesnės, todėl pasirinktas gana universalus kvadrato formatas. Jei reikia, kilimą galima pagaminti didesnį, tačiau, išanalizavus rinkoje siūlomus kilimus ir ankstesnių kilimų pardavimus, 2 x 2 ir 2,5 x 2,5 m pasirodė optimalūs.

Kokiame interjere, kokio stiliaus namuose matote „Chaosą“?

Kurdama galvojau apie sterilesnius namus arba vaikų kambarius. Paradoksalu, tačiau praktika parodė, kad kilimas labiausiai patinka pietiečiams – turbūt dėl kultūrinių ypatybių, temperamento ir platesnės spalvų paletės tolerancijos. Neseniai paaiškėjo, kad vienas kilimas iškeliavo į daugiau nei 967 tūkst. sekėjų instagrame turinčios italų nuomonės formuotojos namus – tikrai ryški asmenybė tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu, tad labai džiugu kaskart matyti, kaip kilimas papildo spalvingą interjerą ir tampa įvairių istorijų dalimi.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Interjeras interjeras