Pixabay
Pakabas – burtų lazdelė spintai
Laura Čiginskaitė

Tvarkinga, drabužiai nesuglamžyti ir lengvai randami – vargu ar tokį vaizdą matytume spintoje, jei ne XIX a. išrastas pakabas. Šis dizaino objektas gimė iš įtūžio, kai Albertui J. Parkhouse’ui pritrūko vietos paltui pakabinti, o ilgainiui jis netgi tapo moterų nelygybės simboliu.

Ko gero, pakabą galėtume priskirti tai pačiai daiktų kategorijai kaip ir ratas, šakutė ar šaukštas. Atrodo, visi tokie savaime suprantami, jog be jų net negali įsivaizduoti savo namų. Vis dėlto daug amžių pakabo net neprireikė, apie jį susimąstyta tik pasikeitus madoms, išpopuliarėjus audiniams, kurie glamžosi, o ir spintose atsiradus daugiau rūbų prireikė daikto, kuris padėtų viską sutvarkyti.

Pirmąjį pakabą 1869 m. užpatentavo O. A. Northas, tačiau jis labiau priminė kabliuką nei mūsiškio pirmtaką. Mums įprasto dar teko palaukti kelis dešimtmečius, jo išradėju laikomas A. J. Parkhouse’as, inžinierius iš Mičigano. Pasakojama, kad 1903 m. grįžęs po pietų pertraukos ir neradęs vietos pasikabinti paltui, šis įsiutęs paėmė vielos gabalą ir iš jo suformavo pirmąjį pakabą. Tiesa, vėliau A. J. Parkhouse’as kelis mėnesius jį tobulino, bet galiausiai neuždirbo nė cento. Jį užpatentavo A. J. Parkhouse’o darbdavys Johnas Timberlake’as. Kai kurie istorikai tikina, kad medinį pakabą išrado JAV prezidentas Tomas Jeffersonas savo rezidencijai Montisele (Monticello). Sakoma, kad jam buvo reikalingas įrankis, kuris padėtų taupyti vietą spintoje. Vis dėlto šią teoriją patvirtinančių patikimų šaltinių nėra.

Pečiais pramintas dizaino objektas netrukus įsitaisė drabužių parduotuvių vitrinose. Per 1900–1906 m. buvo užregistruoti 189 įvairiausių variantų, pradedant turinčiais spaustukus ir baigiant – spyruokliniais, patentai.

Citata:Nors pakabas atrodo paprastas ir net gana nuobodus išradimas, tam tikru laikotarpiu jis buvo tapęs nelegalių abortų simboliu.

Pagal poveikį gamtai mokslininkai pakabus jau prilygina plastikiniams šiaudeliams, nes dažniausiai gaminami iš septynių rūšių plastiko, todėl neperdirbami, o jiems suirti prireikia tūkstančio metų. Norėdamas pasiūlyti alternatyvą, dizaineris Rolandas Mourtas iš perdirbto plastiko sukūrė pakabą, kuris mados industrijai gali padėti sumažinti tokios medžiagos atliekų kiekį. Tiesa, kai kurie drabužių pardavėjai, tarp jų ir „John Lewis“, kviečia pirkėjus grąžinti pakabus ir juos panaudoja dar kartą.

Nors pakabas atrodo paprastas ir net gana nuobodus išradimas, tam tikru laikotarpiu jis buvo tapęs nelegalių abortų simboliu. Įspėjimą „Jokių pakabų!“ apie nėštumą sužinojusioms moterims dažnai girdime senuose filmuose. Laikais, kai dar nebuvo saugių nėštumo nutraukimo būdų, šiai procedūrai atlikti naudoti iš vielos pagaminti pakabai.

Šiandien matome nemažą pakabų įvairovę: iš vielos pagamintus keitė mediniai, plastikiniai, dengti įvairiais audiniais. Keitėsi ir jų forma – atsirado tokių, ant kurių galima sukabinti drabužius keliais lygiais, su grioveliais ar laikikliais, kilpelėms uždėti.

Galiausiai pabandykite pagalvoti apie pasaulį be pakabo. Tikėtina, kad vaizduotėje netvarkos atsirastų daugiau ne tik spintoje, bet ir prekybos centruose. Tai tik rodo, kad nepastebimi išradimai yra tie, kurie labiausiai pakeitė mūsų kasdienybę.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Interjeras interjeras