Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


NUOTEKOS – DUOMENŲ ŠALTINIS
Kaip COVID-19 paskatino vyriausybes analizuoti kanalizacijos turinį
The Economist
Shutterstock
Neišsemiamų žinių šaltinis.

Stebint nutekamuosius vandenis galima gauti informacijos apie ligas, narkotikus, vaistus ir net sprogstamąsias medžiagas

Nuhu Aminas iš Tarptautinio viduriavimo ligų tyrimų centro Bangladeše vykdo mokslinius medicininius tyrimus. Toje šalyje yra pabėgėlių stovykla Koks Bazare, kurioje gyvena 900 tūkst. musulmonų rohinjų, neturinčių nė vienos valstybės pilietybės. Rugsėjį vienas mokslininko kolegų pradėjo tyrinėti tos gyvenvietės lauko tualetą. Buvo paimtas mėginys, padėtas šaltai ir išsiųstas autobusu į laboratoriją Bangladešo sostinėje Dakoje, kurią pasiekė po 12 valandų. Ieškoma, ar mėginyje yra tam tikrų mikroorganizmų, įskaitant cholerą, vidurių šiltinę ir virusą SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19. N. Aminas planuoja, kad padedant filantropiniais tikslais veikiančiam Rockefellerio fondui jo komanda tokius tyrimus atliks kas savaitę, ir tikisi, kad taip galės sužinoti, kaip stovykloje plinta COVID-19.

Idėja tyrinėti nuotekas ieškant patogenų – nenauja. Keli JAV miestai, įskaitant Čarlstoną, Detroitą ir Filadelfiją, taip XX a. pradžioje stebėjo, kaip plinta poliomielitas. Bet COVID-19 pandemija davė dar neregėtą postūmį. Skaičiai iš projekto šmaikščiu pavadinimu „COVIDPoops19“, kurį vykdo Kalifornijos universitetas Mersede, rodo, kad 2020-ųjų spalį tyrimai buvo vykdomi tik 38 taškuose, o šiandien jų jau per 3,5 tūkst., išsibarsčiusių 70 šalių (žr. grafiką). „Kalbant apie pandemiją, tai tas blogas, kuris išėjo į gerą“, – sakė Anna Mehrotra iš Vandens aplinkos federacijos, veikiančios JAV. „Jau per pirmus metus nuveikėme dešimties metų mokslinį darbą“, – pasakojo epidemiologas Dougas Manuelis iš Otavos universiteto.

Dabar visuomenės sveikatos pareigūnai tikisi, kad iš visos naujai sukurtos infrastruktūros galima suformuoti pasaulinę ankstyvojo perspėjimo apie įvairiausias ligas sistemą. Antai JAV ir Europoje dabar – beždžionių raupų protrūkis; tai su raupais susijusi užkrečiamoji liga, pirmą kartą išplitusi už Afrikos, kur atsirado, ribų. Miestai nuotekose jau ieško šio viruso padermių. Indijoje pirmose sąrašo vietose – vidurių šiltinė, dengės karštligė ir paukščių gripas. Malavyje prioritetas – cholera, rotavirusas ir šigeliozė.

2022 10 28 06:45
Spausdinti