Pexels
Hamakas – daugiau nei atostogų simbolis
Laura Čiginskaitė

Tarp dviejų medžių pakabintas hamakas, šiltas vasaros vakaras ir knyga rankose – idiliškas vaizdas, apie kurį yra svajojęs daugelis. Vis dėlto hamakas gimė tikrai ne tik dėl pramogos. Ko gero, dar svarbesnis jo praktiškumas – lengvai perkeliamas į reikiamą vietą, greitai įrengiamas, padedantis išvengti ant žemės slypinčių pavojų ar net slopinantis jūrligę.

Vis dar nesutariama, kur buvo pakabintas pirmasis hamakas, tačiau dauguma šaltinių jį įvardija kaip Amerikos indėnų kūrinį. Spėjama, kad ten buvo sukurtas voratinklio tipo nertas hamakas, kuris plačiai naudojamas iki šių dienų. Europoje ši kabanti lova paplito, kai ją savo dienoraštyje aprašė Kristupas Kolumbas. Pirmiausia hamakas imtas naudoti Ispanijoje, vėliau – ir kitose Europos šalyse. Hamakas vietoje lovų įsitvirtino ūkiuose, kaimiškose vietovėse, tikriausiai dėl to jis dažnai įsivaizduojamas kaip svarbus sodybos atributas.

Tarp dviejų medžių kabinama medžiaga ypač vertinama tropiniuose kraštuose. Čia miegama ir dėl saugumo – taip išvengiama ant žemės ropojančių vabzdžių ir kitų gyvūnų įkandimų. Be to, net ir naktimis esant aukštai temperatūrai, miegant hamake galima jausti vėjo cirkuliaciją, kuri vėsina. Sakoma, kad hamake užmiegama greičiau ir pavyksta pasiekti gilesnį poilsį.

Tiesa, hamakas buvo greitai pritaikytas ne tik sausumoje, kabinant jį tarp dviejų medžių, bet ir ypač vertinamas laivynuose – pigus, lengvai įrengiamas, neužimantis daug vietos ir padedantis sumažinti jūrligę. Hamakas laive siūbuoja sinchroniškai su bangomis ir tai slopina pykinimą. Jūrų laivynuose hamakai plačiai naudoti karų metu, nes tai padėdavo sutaupyti vietos ir daugiau jos palikti ginkluotei, o „kabanti lova“ prireikus kariams atstodavo ir karstą – suvynioti į audeklą, juose buvo pargabenami žuvusiųjų kūnai. Hamako patogumą ir praktiškumą pastebėjo ir „Apollo 12“ kūrėjai. 1969 m. skrendant į Mėnulį, erdvėlaivyje buvo įrengtas astronautų miegui skirtas hamakas.

Įprastai hamakas tvirtinamas tarp dviejų medžių kamienų, tačiau namų aplinkoje tai gali tapti iššūkiu – svarbu ne tik tai, kad medžių kamienai būtų gan stiprūs, bet ir tai, kad jie augtų patogiu atstumu, todėl kaip alternatyva šiam būdui dažnai naudojamas specialus stovas, kuris leidžia hamaką pakabinti ten, kur patogu.

Citata:Jūrų laivynuose hamakai plačiai naudoti karų metu, nes tai padėdavo sutaupyti vietos ir daugiau jos palikti ginkluotei, o „kabanti lova“ prireikus kariams atstodavo ir karstą – suvynioti į audeklą, juose buvo pargabenami žuvusiųjų kūnai.

Hamako dizainas neretai priklauso nuo regiono, kuriame jis naudojamas. Pirmieji hamakai buvo pinti, gaminti ir iš medžio tošies, šiandien dizaino įvairovė platesnė – tam pasitelkiamos įvairios medžiagos, jie gali būti vienviečiai, dviviečiai, su karkasu ar be jo, pagaminti iš audeklo ar nerti, dekoruoti kutais, spalvingi ar vienspalviai, netgi sėdimi.

Hamakas kabinamas ne tik atviroje erdvėje, bet ir namuose, biuruose ar kitose bendros paskirties erdvėse. Jis interjerui suteikia jaukumo, lengvumo, kuria atpalaiduojančią nuotaiką. Kabančią lovą mėgsta ir stovyklautojai – ji kuprinėje užima mažiau vietos nei miegmaišis ir palapinė. Be visų jau minėtų jo privalumų, augančiam populiarumui įtakos turi ir patogumas, nes jame galima išsimiegoti kur kas patogiau nei miegmaišyje ant kietos žemės.

Sveikatos specialistai įžvelgia ir hamako naudą emocinei sveikatai. Teigiama, kad poilsis hamake siejamas su kūdikio nešiojimu motinos įsčiose, todėl tai ramina ir suteikia saugumo jausmą. Hamakai pasitelkiami ir terapijos tikslais, supimasis juose mažina stresą ir turi teigiamos įtakos kraujotakai.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Architektūra architektura