Nusistovėjęs požiūris: lietuviui namas turi būti tvirtas, mūrinis, o karkasinė statyba neatrodo rimta. Architektas Laurynas Žakevičius įsitikinęs, kad tokia nuostata nėra teisinga ir ją būtina keisti. Juk karkasiniai statiniai labai populiarūs šalyse, diktuojančiose statybų madas. Lietuviams tik reikia išmokti viską daryti kokybiškai ir netaupyti svarbiausioms detalėms.

Lietuvoje karkasinė statyba nėra naujovė. Tačiau tik neseniai ši statybos technologija pradėta įgyvendinti kokybiškai. Pirmieji mėginimai statyti karkasinius namus nebuvo labai sėkmingi ir tai, matyt, suformavo nuomonę, kad kokybiškas gyvenimas ir karkasiniai namai – nelabai deranti sąvoka.

„Tie pirmieji bandymai galbūt buvo labiau mėgėjiški, gerai nesusipažinus su technologija. Gal manyta, kad užtenka tik į nuotraukas pažvelgti, neva čia viskas labai paprasta. Taip, iš dalies paprasta, bet kartu ir sudėtinga, reikia daugiau kantrybės ir skrupulingumo siekiant kokybiškai sumontuoti konstrukcinius mazgus. O kai anksčiau daryta vadovaujantis principu „truputį žinau, truputį mačiau“, nesivarginta parinkti tinkamą medieną ir kitas medžiagas, tai dabar tie namai girgžda, nėra sandarūs, prasta garso izoliacija. Dėl to susidaryta neigiama nuomonė dar gaji iki šiol. Bet, manau, dabar tikrai galima ją paneigti“, – sakė L. Žakevičius.

Anot jo, situacija jau keičiasi į gerąją pusę, nes dabar ne vienam lietuviui statybininkui teko padirbėti Skandinavijos šalyse, kur karkasinės statybos tradicijos tikrai senos. Todėl šiandien ir pas mus yra gerai susipažinusių su naujausiomis technologijomis, mokančių įgyvendinti sprendimus.

„Skandinavams turbūt į kraują įaugusi karkasinė statyba, ten nuo senovės tokius namus statydavo. Juk, pavyzdžiui, Norvegijoje yra tokių vietovių, kur neprivažiuoja jokia technika. O karkasiniams namams statyti jos ir nereikia, viską galima susinešti ir susikelti rankomis“, – pasakojo architektas.

Malonesni pojūčiai

Iš plytų sumūryti namai daugeliui lietuvių yra įprastesni, galbūt ir statybininkai juos labiau įgudę statyti. Pasak L. Žakevičiaus, karkasiniai namai kitokiems visiškai nenusileidžia. Visgi jis iškart pabrėžė, kad karkasinis namas kokybiškas yra tuomet, kai kokybiškai būna įgyvendinti technologiniai sprendimai. Kiti statybos būdai galbūt kiek atlaidesni šiuo požiūriu. Planuojant karkasinį namą būtina žinoti, kokio drėgnumo medieną parinkti, kaip teisingai sujungti konstrukcijas, kaip užtikrinti sandarumą, garso ir šilumos izoliavimą.

„Karkasinių namų statyba turi tikrai nemažai privalumų. Vienas jų – nepriklausomumas nuo sezoniškumo. Karkasinis namas gali būti statomas ir esant minusinei temperatūrai. Reikia tik pasisaugoti lietaus. Bet kai konstrukcijos uždengiamos izoliacine plėvele, nebereikia baimintis ir lietaus“, – sakė architektas.

Jam pačiam maloniau būti karkasinio namo statybvietėje nei mūrinio – nėra drėgmės ir šaltumo pojūčio, jaučiamas malonus medienos kvapas.

Yra manančių, kad karkasinio namo statyba yra pigesnė nei kiti būdai. Anot L. Žakevičiaus, dalis tiesos čia yra. Tačiau prie pranašumų reikia pridėti ir galimybę projektą įgyvendinti greičiau. O jeigu kalbėtume apie trūkumus, galbūt ne visose norimose sienos vietose galima pakabinti sunkesnį daiktą. Tačiau čia – projektavimo niuansai. Visas detales galima numatyti rengiant projektą ir tuomet nebereikės vėliau sukti galvos, kaip sumontuoti sudėtingesnį konstrukcinį mazgą, kurios sienos turi laikyti didesnes apkrovas ir pan.

Citata:Karkasinių namų statyba turi tikrai nemažai privalumų. Vienas jų – nepriklausomumas nuo sezoniškumo.

„Iki šiol sprendimus daugiau priiminėjo ne projektuotojai, o statybininkai, laikydamiesi seno įpročio „taip darau jau dešimt metų, viską žinau“. Taip dirbdamas kokybės neišgausi. Norint, kad karkasinis namas būtų kokybiškas, visi statybos etapai turi būti atliekami kompleksiškai, susiję vienas su kitu. Tai – tarsi vientisas daiktas. Kai statyba kompleksinė, darbai tikrai juda labai sparčiai. Montuojant konstrukcijas nėra vadinamųjų šlapių procesų, tad tikrai sutaupoma nemažai laiko“, – sakė architektas.

Reakcijos būna skirtingos

Pernelyg įmantrūs ir sudėtingi sprendimai statant karkasinį pastatą sunkiau realizuojami, tačiau ir čia galima įgyvendinti kokybiškus architektūrinius sumanymus. Tik reikia išmanyti šios statybos specifiką. Pavyzdžiui, didesni tarpatramiai, kurie įmanomi mūrinei ir gelžbetoninei statybai, karkasinei vargu ar galimi.

„Žinoma, kad galimos įvairios išeitys. Pavyzdžiui, medines kolonas keisti metalinėmis, naudoti metalo sijas. Tačiau tuomet reikia žiūrėti, kad viską būtų paprasta įgyvendinti. Taip pat reikia vertinti ir natūralumą. Juk karkasinė statyba labiau siejama su ekologija: konstrukcijoms naudojama mediena, izoliacijai – ekovata. Taip, yra įvairių sintetinių plėvelių, tačiau jos ekologiškos statybos filosofijai daug įtakos nedaro“, – įsitikinęs L. Žakevičius.

Paklausus, ar pasirinkus statyti karkasinį namą konstruktoriai pajėgūs techniškai įgyvendinti bet kokius architektų sumanymus, L. Žakevičius sudvejojo. Jis pripažino, kad gelžbetonio konstrukcijos yra lankstesnės sprendimams įgyvendinti.

Kartais apžiūrėdami jau pastatytą namą, būsimi pirkėjai net neįtaria, kad jis karkasinis. Kai tik sužino tai, nustemba.

„Vieni būna maloniai nustebinti, nes įsivaizduodavo visai kitaip atrodančius karkasinius namus. Kiti sureaguoja neigiamai, turbūt veikiami išankstinės nuostatos: „Ai, čia karkasinis...“ Manau, kad nereikia bijoti karkasinių namų. Tik dar sykį pasikartosiu, kad jie turi būti pastatyti profesionaliai, ne mėgėjiškai“, – sakė L. Žakevičius.

Pasirinkimas statyti karkasinį namą turi šiokią tokią įtaką vidaus patalpų planavimui. Kad namas būtų stabilus, dažnai bent viena vidaus pertvara atlieka ir laikančiąją funkciją.

Apdaila – kuo įvairiausia

L. Žakevičiui pačiam teko įgyvendinti karkasinių namų statybos projektus. Vienas naujausių tokių projektų – Palangoje pastatyti trys sublokuoti karkasiniai namai. Architektas pripažino, kad čia pritaikė ir karkasiniams namams nebūdingų sumanymų.

Vienas tokių – ant medinės perdangos išlieti betoninį grindų išlyginamąjį sluoksnį. Betonas tarsi paspaudžia visas konstrukcijas, suteikdamas joms daugiau stabilumo. Yra ir daugiau naudos – tokioje konstrukcijoje galima sumontuoti vandeninę grindų šildymo sistemą. Be to, labiau izoliuojamas triukšmas.

„Dažnesnis sprendimas karkasinio namo konstrukcijoms „paspausti“ – stogą dengti čerpėmis, kurios yra sunkesnės nei kita stogo danga. Bet ne visiems čerpės patinka, kai kuriems jos yra ir per brangios. Tad mano minėtas perdangos montavimo būdas išsprendžia klausimą“, – teigė architektas.

Minėtų namų Palangoje fasado apdailai pasirinktos medinės dailylentės ir skarda, kuri sumontuota bemaž vientisai su stogu. Mediena – priimtinesnė karkasinių namų statybai, o skarda nėra tipinis sprendimas. Visgi negalima teigti, kad karkasinei konstrukcijai vienokia ar kitokia fasado apdaila negalima. Anaiptol, čia galima panaudoti kuo įvairiausias medžiagas.

„Kartais pageidaujama klinkerio plytų apdailos, kad karkasinis namas atrodytų tarsi mūrinis. Tokius norus nesunku įgyvendinti, reikalingas tik platesnis namo pamatas. Šitokia fasado apdaila labai populiari Skandinavijoje. Asmeniškai aš nesu linkęs karkasinių namų statybai pasitelkti plytų apdailą, man priimtiniau mediena, apdailos plokštės. Jos greitai ir lengvai tvirtinamos, manau, labiau išlaikoma karkasinės statybos filosofija“, – mano L. Žakevičius.

Foto galerija.: new_000254284_1

Statant karkasinius namus įprasčiau matyti dvišlaičio stogo namus. Tačiau tai nėra standartas. Galima sumontuoti ir vienšlaitį stogą, ir plokščiąjį.

Yra manoma, kad projektuojant ir statant karkasinį namą yra lengviau pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę. Architektas L. Žakevičius pritarė tokiai nuomonei. Anot jo, karkasinis namas tarsi vientisai įvelkamas į izoliacinę medžiagą ir plėvelę. Jeigu šios medžiagos kokybiškos ir tinkamai izoliuojamos konstrukcinės jungtys, namas bus sandarus ir energiškai efektyvus.

„Buvo toks juokingas atvejis, kai statomo karkasinio namo viduje, kuris jau buvo užsandarintas, statybininkas užsirūkė. Tačiau greitai suprato, kad rūkyti viduje nedera – dūmai niekur nesisklaidė ir ėmė graužti akis. Tai tarsi patvirtino namo sandarumą“, – juokavo architektas L. Žakevičius.