REKLAMA

Protas valdo mane ar aš jį?

REKLAMA

Kartą pas vieną jogos meistrą atėjo keturi jaunuoliai. Jie pagarbiai nusilenkė ir paprašė, kad meistras juos išmokytų jogos praktikų ir meditacijos. Jogos meistras panoro juos išbandyti ir išsiaiškinti, ar jie tinkami šiam mokslui.

Jogas tarė jaunuoliams: „Dabar aš esu šiek tiek užsiėmęs, bet prašau, atsisėskite ant šio suoliuko, užsimerkite ir nekalbėdami pasėdėkite, o po penkių minučių aš sugrįšiu pas jus“. Jie klusniai atsisėdo laukti, užsimerkė ir tylėjo. Tuo metu jogas įėjo į namus ir slapta stebėjo juos pro langą. Praėjo viena minutė, įpusėjo antra. Visi kantriai sėdėjo užsimerkę. Bet galiausiai vienas iš jų neatsimerkdamas prabilo: „Na, ir kiek gi mes čia dar turėsime laukti?“. Tada antrasis ramiai atsimerkė, pasižiūrėjo į laikrodį ir tarė: „Praėjo dar tik dvi minutės“. Trečiasis neiškentęs prašniokštė: „Kvailiai, juk mums liepė nekalbėti!“. Jam taip prabilus, ketvirtasis išdidžiai tarė: „Čia tik aš vienintelis tyliu“.

Taigi, šiais laikais mūsų protas toks pat neramus kaip ir šie keturi jaunuoliai iš pasakojimo. Jis visą laiką kuria vidinius dialogus, įvairias situacijas, yra nerimastingas ir įkyrus. Kova su protu prilygsta kovai su vėjo malūnais. Bet suvaldžius vėjo malūnus galima gauti daug naudos.

„Bhagavad-gītoje“ (6.6) sakoma: „Tam, kuris nugalėjo protą, jis yra geriausias draugas, o kas nesugebėjo to padaryti, tam protas – didžiausias priešas“. Tai kaip gi protą paversti savo draugu, o ne priešu?

Pirmiausia pabandykime suprasti, kas yra protas?

REKLAMA

Protas yra laikomas viena iš juslių, dar vadinamas vidine jusle, per jį mes mėgaujamės gyvenimu. Per jį mes netiesiogiai patiriame maisto skonį. Kai protas neramus mes negalime pasimėgauti net ištaigingiausiu maistu. Nerimaudami greitai sukemšame porą porcijų, bet, mūsų nusivylimui, nesijaučiame nei sotūs, nei laimingi, o tik persivalgę… Protą sunku sutelkti į vieną veiklą ar objektą. Net skaitant straipsnį laikas nuo laiko mintys nuplaukia kur nors į šalį. Pradedame galvoti apie šeimą, darbą, kas ten triukšmauja gatvėje, gal nueiti atsigerti ir panašiai. Deja, nevaldydami proto – nebevaldome ir savo gyvenimo, o tik lakstome tenkindami proto užgaidas. Per protą ateinančios įkyrios mintys neleidžia naktį ramiai išsimiegoti, o užklupus depresyvioms mintims, net ir jas pastebėjus, sunku nuo jų išsivaduoti, nors ir puikiai suprantame, kokios jos žalingos. Visa tai – nekontroliuojamo proto veikla.

Šiuolaikinių žmonių protas yra labai jautrus. Kadangi protas filtruoja visas mūsų emocijas, kam nors netyčia užkabinus jautrią vietą, protas iš karto sureaguoja. Kas nors pasako ne tokį žodį ir mes iš karto įsižeidžiame. Esame labai jautrūs vieni kitiems, tarsi apdegę žmonės be odos, menkiausias prisilietimas sukelia mums skausmą. Kas nors mus netyčia baksteli ir mes jau šaukiame: „Skauda, kodėl tu taip padarei?!“ – ir bakstelim atgal. Tada mus vėl baksteli ir toks žaidimas tęsiasi be galo… O ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kai žaidžiame lauko tenisą, reikalingi du žaidėjai: vienas muša, kitas atmuša. Jei kitas neatmuš – žaidimas baigsis. Taip pat ir šiuo atveju, tiesiog reikia sustoti. Deja, jautriam protui įsiaudrinus, ne taip paprasta sustoti, dėl to ir kenčiame. Padėti sustabdyti protą gali tik aukščiau jo esantis intelektas. Intelektas dažniausiai žino, kaip geriausiai elgtis, ką daryti, kad visiems būtų gerai, kad būtų geri santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Tik ko vertas visas tas žinojimas, ką daryti, jei kasdienybėje protas ima viršų, ir vėl reaguojame automatiškai, o po to gailimės, kad ir vėl nepavyko. Intelektas miega, o protas vadovauja – situacija pažįstama daugeliui.

REKLAMA

Naujienos iš interneto

Alfa.lt naujienos

REKLAMA