ScanpixTolyn nuo demokratijos ar atgal į praeitį – toks pasirinkimas teks Brazilijos, kurioje spalio 2 d. vyks pirmasis prezidento ir Kongreso rinkimų turas, piliečiams. 212 mln. gyventojų turinti valstybė, didžiausia Pietų Amerikoje ir penkta pasaulyje pagal gyventojų skaičių bei dešimta pagal ekonomikos dydį, yra kamuojama populizmo ir korupcijos.
Didžiausia rinkimų intriga – ar radikalus dešiniųjų pažiūrų prezidentas 67-erių Jairas Bolsonaro laimės dar vieną kadenciją, o gal į politinę areną sugrįš kairysis buvęs prezidentas Lula de Silva, kuriam spalį sukaks 77 metai. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugumos balsų pirmajame ture, antrasis bus surengtas spalio 30 d.
Pilietinių teisių gynėjai baiminasi, kad antroji J. Bolsonaro kadencija gali suduoti rimtą smūgį demokratijai. Pietų Amerikos Donaldu Trumpu vadinamas J. Bolsonaro gąsdina, kad rinkimai yra klastojami, COVID-19 jis lygino su „mažuoju gripu“, neigia klimato problemas ir pritarė destruktyviai aplinkosaugos politikai, dėl kurios buvo nusiaubti Amazonės atogrąžų miškai. Neseniai dešinysis populistas sumažino mokesčius degalams, siekdamas suvaldyti augančias kainas, ir išsiuntė mėnesines pinigų perlaidas neturtingoms šeimoms.
Jo konkurentas L. de Silva – taip pat kontroversiška asmenybė. Jis šalį valdė 2003–2010 m., per dvi kadencijas padėjo milijonams žmonių išbristi iš skurdo ir tapo vienu populiariausių šalies vadovų. Tačiau 2016 m. jam buvo pateikti kaltinimai korupcija, 2017-aisiais jis pripažintas kaltu ir jam uždrausta kandidatuoti. Tačiau praėjusių metų kovą Brazilijos Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendį teigdamas, kad šališkas teisėjas pažeidė L. de Silvos teisę į teisingą teismą, ir vėl leido siekti prezidento posto.
Visuomenės apklausos prognozuoja L. de Silvos pergalę.
BEREKLAMOS:
