ShutterstockHepatitas C tapo pasauline problema XX a. pabaigoje, ypač 1980-aisiais ir 1990-aisiais, nors galvojama, kad per kraują ir žmogaus organizmo skysčius perduodamas virusas buvo išplatintas dar Antrojo pasaulinio karo metais, kai sužeistiems kariams reikėjo daugybės donorų.
Hepatito C virusas (HCV) buvo atrastas tik 1989 m. ir buvo nustatyta, kad jis yra viena svarbiausių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių. Už šį atradimą 2020-aisiais Nobelio medicinos premija skirta trims mokslininkams virusologams. Premijos laureatai – amerikiečiai Harvey J. Alteris, Charlesas M. Rice’as ir britas Michaelis Houghtonas.
LMAKol buvo sukurtas metodas nustatyti hepatito C antikūnams kraujyje (1993 m.), virusas daugiausia plito perpilant kraują, atliekant didelės apimties operacijas, naudojant ne vienkartines medicinines priemones (švirkštus, hemodializės, plazmoferezės ir kt. aparatūrą) gydymo įstaigose. Virusas galėjo būti perduodamas taip pat nesaugiuose manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių salonuose, jį platino ir švirkščiamųjų narkotikų vartojai. Daugelyje pasaulio šalių, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, HCV plito dėl nesaugios medicinos praktikos, pavyzdžiui, pakartotinai naudojant švirkštus ir kitą medicininę įrangą be tinkamos sterilizacijos.
Apie 80–85 proc. užsikrėtusiųjų neturi aiškių klinikinių simptomų. Po 15–30 metų apie 20–25 proc. ligonių išsivysto kepenų cirozė arba kepenų vėžys.
Dėl Nobelio premiją gavusių mokslininkų atradimų šiandien yra atliekami ypač tikslūs kraujo testai hepatito C virusui nustatyti. Tai padėjo pašalinti galimą hepatito plitimą po kraujo perpylimų ir kitų medicininių procedūrų ir išgelbėti milijonus žmonių. Tačiau ilgą laiką nebuvo efektyvaus gydymo. Situacija iš esmės pasikeitė, kai, išanalizavus hepatito C viruso molekulinę struktūrą, buvo nuostatytos jo savybės ir sukurti efektyvūs tiesiogiai virusą veikiantys vaistai, leidžiantys per 8 savaites išgydyti ligą.
Tyrimas Klaipėdoje: sovietmečio palikimas
Kokia hepatito C situacija yra Lietuvoje? Buvo atliktas ne vienas tyrimas, padedantis įvertinti hepatito C rizikos veiksnius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantė Eglė Čiupkevičienė su kolegomis 2020–2022 m. atliko bandomąjį epidemiologinį tyrimą Klaipėdoje, Jūrininkų šeimos sveikatos centre, – ištirta 5000 suaugusių žmonių, iš kurių 1,7 proc. buvo užsikrėtę hepatito C virusu, nors 80 proc. iš jų nieko neįtarė. Klaipėdoje atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų užsikrėtė iki 1994-ųjų. Tai – buvę kraujo donorai, taip pat pacientai, kuriems buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai, buvo atliktos didelės apimties chirurginės operacijos. Rizikos grupei taip pat priklauso ligoniai, kuriems buvo taikyta pakaitinė inkstų terapija.
Mūsų tyrimas parodė, kad Lietuvoje sergamumas hepatitu C skiriasi nuo Vakarų Europos ir JAV, kur saugios vienkartinės medicinos priemonės buvo įdiegtos gerokai anksčiau. Yra žinoma, kad Vakaruose pagrindinis užsikrėtimo būdas yra intraveninių narkotikų naudojimas, o pas mus – per nesaugias medicinos procedūras. Iki 1994-ųjų kraujo donorai pas mus nebuvo tikrinami dėl hepatito C viruso. Net kraujo centruose imant kraują iš donorų buvo naudojama nepakankamai saugi aparatūra – sovietinių laikų medicininės technologijos. Turime tokių faktų, pavyzdžiui, 1994-aisiais vien Vilniuje tarp mokamų kraujo plazmos donorų 14 proc., Kaune – 10 proc. buvo užsikrėtę hepatitu C.
Lietuvoje gali būti iki 30 tūkst. HCV nešiotojų, iš jų tik 9 tūkst. liga buvo diagnozuota ir jie buvo gydyti. Tai sudaro mažiau nei trečdalį užsikrėtusiųjų. Nuo užsikrėtimo pradžios, kai prasideda slaptas kepenų uždegimas, iki sunkių komplikacijų atsiradimo yra ilgas periodas, kuris gali trukti nuo 15 iki 30 metų. Virusas pavojingas tuo, kad pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, o tai gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį. Užsikrėtus hepatito C virusu, tik 10–15 proc. ligonių būna ūminiai reiškiniai, gelta, o likusiems liga nesukelia žymesnių klinikinių reiškinių ir pereina į lėtinę formą. Būtent lėtinis hepatitas C buvo dažniausia kepenų transplantacijos priežastimi JAV ir Europoje. 2022 m. Kauno klinikose buvo atliktas rekordinis Lietuvoje kepenų persodinimo operacijų skaičius per vienus metus –19 transplantacijų ir net 40 proc. jų padarytos dėl hepatito C sukeltų komplikacijų. Vienos transplantacijos ir pooperacinio gydymo kaina siekia 50–100 tūkst. eurų.
Virusas gali būti perduodamas nesaugių lytinių santykių metu. Nors yra mažesnė tikimybė užsikrėsti hepatitu C nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), toks pavojus išlieka. Jei partneris yra hepatito C nešiotojas, užsikrėtimo rizika siekia apie 8–10 proc. Panaši rizika yra ir perduoti hepatito C virusą nėštumo metu, kai virusas nukeliauja iš motinos organizmo į vaisių. Tatuiruočių mada taip pat galėjo prisidėti prie viruso plitimo. Vieša paslaptis, kad anksčiau tatuiruočių salonai naudojo tuos pačius instrumentus įvairiems klientams. Pastaruoju metu toks pavojus „pasigauti“ virusą jau sumažėjo. Anksčiau ligoniai taip pat galėjo užsikrėsti nesaugiuose pedikiūro ir manikiūro salonuose.
Tikslas – išnaikinti hepatito C infekciją
Nuo hepatito C skiepų nėra. Tačiau, nustačius latentinę hepatito C infekcijos formą ir laiku skyrus gydymą, daugelis ligonių pasveiksta. Prisiminkime, pasaulyje jau pavyko sunaikinti raupus. Tokia viltis siejama ir su hepatito C liga. Nors infekcija sukelia sunkių komplikacijų, prieš septynerius metus mokslininkams pavyko sukurti šiuolaikinį gydymą. Net 99 proc. ligonių po gydymo kurso pasveiksta. Šis gydymas prieinamas daugelyje pasaulio valstybių, taip pat Lietuvoje.
2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą iki 2030 m. išnaikinti pasaulyje hepatito C infekciją. Palaikant šią iniciatyvą 2021 m. Lietuvoje buvo sukurta Hepatito C eliminacijos darbo grupė, kurią sudarė gastroenterologai, infektologai, šeimos gydytojai, epidemiologai (grupės vadovas – akad. prof. Limas Kupčinskas, pavaduotojas – doc. Gediminas Urbonas), kurios tikslas – parengti ir įgyvendinti patikros programą Lietuvoje. Šią programą aktyviai remia ir Lietuvos mokslo akademija, kurioje reguliariai vyksta gydytojų – hepatito C ambasadorių pasitarimai. Patikros programa remiamasi aiškia prielaida – jei pavyks nustatyti slapta infekcijos forma sergančius gyventojus ir juos išgydyti, vadinasi, nebus ir tokių sunkių hepatito C komplikacijų kaip kepenų cirozės ir kepenų vėžio.
Šių ligų gydymas kiekvienai valstybei sudaro didelę finansinę naštą. Galime pasidžiaugti Valstybinės ligonių kasos sprendimu skirti finansavimą. Taip pat prie nemokamos patikros idėjos įgyvendinimo daug prisidėjo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, kuris, būdamas Europos Parlamento Kovos su vėžiu komiteto nariu, aktyviai dalyvavo diegiant mokslu pagrįstas Europines rekomendacijas Lietuvoje. Galimybė nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C infekcijos – svarbus žingsnis kovojant ne tik su virusu, bet ir su kepenų vėžiu.
Šiemet startavusios patikros programos tikslas yra kuo anksčiau diagnozuoti ligą, atliekant antikūnų prieš šią infekciją tyrimą. Visi, kurie gimė iki 1994 m. (imtinai), gali kreiptis į šeimos gydytojus ir nemokamai pasitikrinti. Ypač jei anksčiau buvo atliktas kraujo perpylimas ar didelės apimties operacija. Patikros programa taip pat kviečia tikrintis ir tuos asmenis, kurių šeimoje kas nors sirgo hepatitu C. Naudojant tą patį dantų šepetėlį ar skutimosi peiliuką, išlieka rizika, kad hepatito C virusas gali patekti ir į sveiko žmogaus organizmą. Toks užsikrėtimo kelias vadinamas buitiniu. Mūsų atliktas tyrimas Klaipėdos Jūrininkų sveikatos centre atskleidė, kad ketvirtadalis išaiškintų ligonių buvo užsikrėtę švirkšdamiesi narkotikus. Ši programa numato ir nuolatinę rizikos grupės (vartojančių į/v narkotikus ar sergančių ŽIV) asmenų patikrą (kartą per metus) pas šeimos gydytojus.
Virusinio hepatito C patikros programa Lietuvoje iki 2030 m. leis išvengti 120 naujų kepenų vėžio atvejų, 90 kepenų transplantacijų dėl toli pažengusios kepenų cirozės bei 150 mirčių.
2022 m. gegužės mėn. pradėta patikros programa parodė, kad šeimos gydytojai įsitraukė labai aktyviai – per 18 programos mėnesių buvo patikrinta daugiau nei milijonas (per 60 proc. gimusių iki 1995 m. bei rizikos grupės asmenų) Lietuvos gyventojų, daugiau kaip 13 tūkst. asmenų kraujyje buvo nustatyti antikūnai prieš hepatitą C, iš jų 58 proc. sirgo aktyviu hepatitu C. Tokiu būdu programos vykdymo metu gydomų nuo hepatito C ligonių skaičius padidėjo 3,5 karto, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Lietuva gali didžiuotis, kad pirmoji iš Centrinės Europos šalių įdiegė šią patikrą, ji buvo paminėta 2023 m. rugsėjo mėnesį vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Sveikatos konferencijoje Niujorke (į šį renginį pristatyti rezultatų buvo pakviestas ir sveikatos apsaugos ministras, bet dėl didelio užimtumo vykti negalėjo) kaip viena pirmaujančių šalių.
Ką gali duoti Lietuvai virusinio hepatito C patikros programa? Bendradarbiaudami su JAV Ligų analizės centro (Lafayette, CO, USA) mokslininkais, analizuojančiais sergamumą hepatitu C visame pasaulyje, atlikome prognostinius skaičiavimus, kad vykdoma virusinio hepatito C patikros programa Lietuvoje iki 2030 m. leis išvengti 120 naujų kepenų vėžio atvejų, 100 kepenų transplantacijų dėl toli pažengusios kepenų cirozės bei 150 mirčių.
Akad. prof. Limas Kupčinskas yra LMA biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, LSMU ligoninės „Kauno klinikos“ Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas.
