Svarbiausias šių metų literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ susitikimas – lapkričio 13-ąją su suomių rašytoja ir dramaturge Sofi Oksanen. Šį vakarą ves literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Su ja kalbėjosi Agnė Žemaitytė.
– Kuo, jūsų nuomone, S. Oksanen kūryba artima Lietuvos skaitytojams? Kuo ši rašytoja jums atrodo išskirtinė?
– Ši autorė naujai, originaliai, kūrybingai, tačiau organiškai ir autentiškai vaizduoja Baltijos šalių gyvenimą sovietinėje sistemoje. Ji sugeba atsikratyti klišių, ideologizuoto – tiek sovietinio, tiek Estijos nacionalistinio – žvilgsnio ir atskleisti intymią to laiko realybę.
Ypač gerai jai sekasi vaizduoti privačius moterų gyvenimus ir išgyvenimus. Sovietinėje sistemoje gyvenantys žmonės turėjo su ta sistema derėtis ir viešojoje, ir privačioje erdvėje. Lietuvoje, regisi, daug ką žinome apie žmonių priimtas viešas ir ideologines pozicijas sistemos atžvilgiu ir tai, kaip jos buvo įgyvendintos. Turime nemažai istorinių, antropologinių tyrimų, tačiau nėra kūrybinio meninio įsivaizdavimo apie tai, ką tie žmonės galėjo galvoti, jausti, kokiais vidiniais monologais priėmė vienus ar kitus sprendimus, kaip brutalioje sovietinėje patriarchalinėje santvarkoje motinos augino dukteris, ką joms sakė, kaip priešinosi joms nepalankiai sistemai, kaip privalėjo elgtis, kad išliktų.
