Teorija

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar. Kas vyksta? Ar iš tiesų maisto mažėja? Pasaulis susiduria su maisto produktų trūkumu ir dėl to kyla kainos?

Dar XIX amžiuje verslininkas Bagehotas pastebėjo įdomų reiškinį: nesvarbu, kad du žmonės sutaria dėl iš pažiūros abiem naudingo sandorio, vis tiek dėl tokio ir milijono panašių kitų sandorių ištinka didelė biržos katastrofa.  

Kol estai džiaugiasi įsivedę eurą, graikai neoficialiu lygmeniu svarsto, kad gal būtų verta išstoti iš euro zonos ir susigrąžinti seną, gerą, lanksčią drachmą. Kam tokios šnekos, jei pasaulį purčiusi krizė pamažu traukiasi, o šalis gavo milžinišką paramą tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Tarptautinio valiutos fondo? Nes parama nepadėjo: Graikija ir vėl balansuoja ant bankroto duobės krašto.

Kiek šveicariškame laikrodyje turėtų būti Šveicarijoje pagamintų detalių?

Progresinių mokesčių idėja Lietuvoje skrajoja jau du dešimtmečius. Vis skrajoja, vis nepasiekia fizinės realybės. Kodėl? Labai subtilus klausimas. Toks subtilus, kad socdemai, būdami 8 metus valdžioje, taip ir nesugebėjo jų įvesti. 

Didelis visų rūšių prekių kainų augimas, daugiau išsilavinusio jaunimo ir galų gale savižudybės elektroniką gaminančios kompanijos „Foxconn“ fabrike, kur darbuotojai už menką atlyginimą kenčia klaikiai prastas darbo sąlygas – tokios ir panašios priežastys privertė Kinijos parlamentą priimti penkmečio planą, per kurį minimalus atlyginimas kasmet bus didinamas 13 proc. 

Patarimų, kaip taktiškai išeiti iš darbo – daug. Dar daugiau prirašyta apie tai, kaip kristi į akį potencialiam darbdaviui ir kaip elgtis naujoje darbo vietoje. Tačiau ką daryti vadovui, pas kurį ateina talentingiausias jo darbuotojas ir pareiškia: viskas, išeinu?

Kas atsitinka, jei įmetame varlę į vandenį, pastatome tą indą su vandeniu ant ugnies ir lėtai kaitiname? O kodėl vis kuri nors firma ar kuri nors valstybė, ar netgi kokia nors civilizacija (Vakarų blokas) patiria „išvirtos varlės problemą“?

Nori, kad Tavo vaikas užaugęs taptų pasaulinio garso kompanijos vadovu? Tada pradėkime nuo to, kad jį pavadinti turėtum Petru arba Debora. O jei norėtum, kad ateityje Tavo vaikas taptų sporto žvaigžde, geriausi vardo variantai yra Rajanas, Matas ir Džesika.

Svarbiausia reikėtų vengti šantažo. Šiai darbo užmokesčio padidinimo priemonei pasiduoda vos 2 procentai darbdavių.

Pastarųjų mėnesių įvykiai – Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Japonijoje – supainiojo įvairias prognozes. Naftos kainų prognozes taip pat gaubia neaiškumai. Tačiau tikimybė, kad naftos kaina mažės, lygi nuliui. 

„Kiekvienas sėkmingas žmogus yra apdovanotas įžvalga. Jie tam tikrus dalykus pastebi daug anksčiau, nei juos pamato visi kiti,“ - sakė Billas Gatesas. Būtent šiuo posakiu šiandien ir norėtume pradėti šį įrašą, nes B. Gateso teiginys puikiai paaiškina 90 procentų nesėkmingų verslo užuomazgų. 

Sakai, kad karjerizmas – šlykštus bruožas? O karjera, kaip ir meilė, akla? Ir apskritai, karjera – tai vyrų reikalas, ar ne? Neseniai išleistoje knygoje „Faktai ir mitai apie karjerą“ autorius Martinas Wehrle apžvelgia ryškiausius stereotipus ir atsako į klausimą, ar karjeristas gali būti geru žmogumi.

Nors mūsų norai yra varomoji gyvenimo jėga, vis dėlto liaudies išmintis teigia: daug norėti nėra gerai. Pastaruoju metu mokslininkai atlieka nemažai tyrimų norėdami sužinoti, kas mus daro laimingus. Ir paaiškėjo, kad tikrai ne norų gausa: kuo daugiau vienu metu norime daiktų, tuo nelaimingesni esame. 

Neseniai „The Wall Street Journal“ pranešė, kad naujausi tyrimai rodo, jog tie žmonės, kurie stengiasi gyventi prasmingai, yra atsparesni ligoms, susijusioms su senatvės negalavimais, yra geresnės psichologinės sveikatos ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gyvenime ieško laimės.